KLAIPĖDIEČIAI – LIŪDNOS STATISTIKOS LYDERIAI

Kovo 1-ąją sukanka lygiai dešimt metų, kai Lietuvoje įsigaliojo Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Per tą laiką šioje liūdnoje statistikoje klaipėdiečiai iškilo tarp lyderių. Uostamiestyje bankrutavusių žmonių dukart daugiau nei Kaune ir beveik tiek pat, kiek Vilniuje.

Beveik prilygsta sostinei

Pagal Lietuvos bankrotų departamento duomenis, fizinių asmenų bankrotų daugiausiai fiksuojama trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Labiausiai stebina Klaipėdos statistika. Čia baigtų fizinių asmenų bankroto procedūrų nuo 2013-ųjų kovo yra 424, o Kaune – perpus mažiau – tik 215.

Per dešimtmetį, kai veikia šis įstatymas, bankrutavusių klaipėdiečių yra beveik tiek pat, kiek ir Vilniaus gyventojų (457).

„Prieš gerą dešimtmetį Klaipėda buvo aktyvus ir ekonomiškai gana stiprus miestas. Lietuvoje ir dominavo du miestai – Vilnius ir Klaipėda, o Kaunas, kaip juokauta tada, buvo tik degalinė tarp jų. Todėl natūralu, kad klaipėdiečiai aktyviai pasinėrė į verslus, griebėsi įvairių projektų, nors laikmetis buvo nelengvas, jo rezultatą matome, manyčiau, todėl ir bankrotų skaičius tarp klaipėdiečių toks didelis“, – svarstė rinkodaros specialistas Raimundas Vaitiekūnas.

Laikmetis buvo nelengvas, jo rezultatą matome, manyčiau, todėl ir bankrotų skaičius tarp klaipėdiečių toks didelis.

Pozicijų dar neužleidžia

Šiuo metu vykdomų fizinių asmenų bankrotų Klaipėdoje irgi yra gerokai daugiau nei Kaune.

Uostamiestyje jų – 126, o Kaune – 91.

Vis dėlto šios liūdnos statistikos lyderis šiuo metu yra Vilniaus miestas, kuriame dabar vykdomos 232 fizinių asmenų bankroto procedūros.

Buvo atvejų, kai teismas konstatuodavo, kad pagal gaunamas pajamas asmuo yra pajėgus skolas sumokėti, tuomet kelti bankroto bylą būdavo atsisakoma.

Tokių nutrauktų fizinių asmenų bankroto bylų sostinėje yra 131, Klaipėdoje – 60, o Kaune – 41.

Dažniausiai bankroto bylas kelti atsisakoma dėl nesąžiningų pareiškėjų veiksmų.

Pavyzdžiui, jei teismas konstatuoja, kad asmens skolos atsirado dėl verslo, ūkinės ir komercinės veiklos ar nepagrįstos rizikos, vykdant šią veiklą.

Didžioji dalis skolos susidarė pasirašant vekselius su fiziniais asmenimis, neįvertinant galimybių skolas susigrąžinti.

Kai kurie žmonės siekia nemokėti paskolų ir bankrutuoti, tikėdamiesi, kad jiems iškėlus fizinio asmens bankroto bylą ta skola bus nurašyta.

Tačiau fizinio asmens bankrotas skirtas tam, kad būtų atkurtas asmens mokumas, o ne jo senoms skoloms nurašyti.

Raimundas Vaitiekūnas. Vytauto Petriko nuotr.

Ekonomikos krizės šleifas

Pirmoji fizinių asmenų bankrotų banga kilo po didžiosios ekonomikos krizės 2008–2009 m., kai dėl nekilnojamojo turto burbulo daugybė žmonių nepajėgė susimokėti milžiniškų būsto paskolų.

Teigiama, kad kai kurios didžiosios skolos velkasi dar nuo 2006 m., kai asmenų įsipareigojimai atsirado prieš pat ekonomikos krizę.

Tik pradžioje pirminiai kreditoriai fizinių asmenų bankroto bylose buvo bankai, dabar jau dominuoja skolų perpirkėjai.

Bankrutuojančių fizinių asmenų amžius svyruoja nuo pensinio iki labai jauno.

Pavyzdžiui, pernai pareiškimą dėl asmens bankroto iškėlimo pateikė vos 24 metų sulaukusi klaipėdietė.

Bankrutavo ir ne viena sutuoktinių pora arba vienas sutuoktinių.