Kaip teigiama savivaldybės tarybos sprendimo projekte, apleistam NT mokestį siūloma didinti nuo 3 proc. iki 5 proc., o didesnės nei 450 tūkst. eurų vertės būstui (arba 900 tūkst. eurų – jeigu bendrasavininkai du) taikyti 0,1 proc. tarifą.

Uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus BNS teigė, jog sprendimas 0,3 proc. mažinti komercinio NT mokesčio tarifą priimtas, atsižvelgus į mieste veikiančių verslų interesus.

„Po Vyriausybės pakeitimų Lietuvos verslo konfederacija perspėjo, kad kai kurioms įmonėms nekilnojamojo turto mokesčio našta gali išaugti dvigubai ar net trigubai. Tai reikštų bankrotus, atleistus darbuotojus, prarastas pajamas, o pasekmes pajustų kiekvienas miestietis. Todėl mes renkamės kitą kelią – saugoti darbo vietas ir mažinti mokestinį spaudimą verslui“, – komentare BNS teigė A. Vaitkus.

Tuo metu, anot jo, keliant mokesčio tarifą apleistam NT siekiama paskatinti pastatų savininkus prisiimti atsakomybę už savo turtą.

„Tai sąžiningas sprendimas: tie, kurie investuoja, kuria darbo vietas ir prisideda prie miesto augimo, turi jausti palaikymą, o tie, kurie dešimtmečiais laiko griūvančius pastatus miesto centre, turi prisiimti atsakomybę už miesto veido darkymą, juolab, kad savivaldybė pati investuoja milijonines lėšas senamiesčio pastatų fasadų tvarkymui“, – aiškino Klaipėdos meras.

Jo teigimu, priėmus siūlymą kitais metais į miesto biudžetą būtų surenkama panaši NT mokesčio suma, kaip ir šiais metais.

„Skaičiavimas rodo, kad pakilus nekilnojamo turto kainoms šis 0,5 proc. tarifas tampa galimybe mums išlaikyti tokias pat pajamas. Tai yra mūsų indėlis į miesto gyvenimą, į darbo vietų išsaugojimą“, – nurodė A. Vaitkus.

Kaip teigiama savivaldybės projekte, 2020–2024 metais biudžeto pajamos iš NT mokesčio augo 34 proc. iki 11,6 mln. eurų.

Klaipėdos taryba sprendimą dėl NT mokesčio tarifų turėtų priimti lapkričio 27 dieną.

BNS rašė, kad Seimas šių metų birželį priėmė daugiausia diskusijų visuomenėje sukėlusias NT mokesčio įstatymo pataisas. Vyriausybės teiktas tiek pirminis, tiek vėlesnis pakoreguotas projektas valdančiųjų buvo pakeistas, visuomenei ir daliai politikų jį sukritikavus.

Dabar gyventojų NT apmokestinamas 0,5–2 proc. tarifais, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės.

Tuo metu komercinio NT apmokestinimo tvarka nuo 2026 metų nesikeičia – jam bus taikomas 0,5–3 proc. mokestis, o konkrečius tarifus iki gruodžio turi nustatyti savivaldybės. Be to, šis turtas bus apmokestintas papildomu 0,2 proc. tarifu, o jo lėšos bus skirtos Gynybos fondui.

Apleistam turtui bus taikomi 1–5 proc. tarifai. Tačiau smarkiai padidėjus mokestinei NT vertei, savivalda nustato mažesnius  tarifus, kad našta verslui smarkiai nedidėtų.  

Kaip skelbė BNS, Kauno miestas jau priėmė sprendimą, jog nuo kitų metų bus taikomas minimalus visiems vienodas 0,5 proc. komercinio nekilnojamojo turto (NT) mokestis, o apleistam turtui NT mokestis didės iki 5 procentų.

Tuo metu Vilniaus valdžia siūlo kitais metais nuo 0,7 iki 0,5 proc. mažinti tarifą viešbučiams, maitinimo, kultūros, sporto, mokslo pastatams, taip pat knygynams, meno galerijoms, kūrybinėms dirbtuvėms, tuo metu likusiems komerciniams pastatams taikyti 0,85 proc. mokestį vietoj 1 proc. šiuo metu. Sostinė sprendimą turėtų priimti lapkričio 19 dieną.