ŠVEDIJOJE PIRKTŲ MAŽŲJŲ LAIVELIŲ ĮREGISTRAVIMO KANČIOS: SKIRIASI TVARKA?

Pastaruoju metu sulaukiama nemažai nusiskundimų iš Lietuvos gyventojų dėl to, kad pas mus neįregistruojami Švedijoje įsigyti mažieji laiveliai.

Švedijoje liberali tvarka

Ar Švedijoje yra kokia nors ypatingesnė laivų laikymo, įteisinimo tvarka, kuri nesutampa su Lietuvos sistema, kai šie laivai iš Švedijos patenka pas mus? Su tokiu klausimu kreipėmės į Lietuvos transporto saugos administraciją.

„Tvarka skiriasi, tačiau neypatingai. Norint detaliau išsiaiškinti, kokia šioje šalyje tvarka, reiktų oficialiai užklausti Švedijos transporto institucijos, tačiau jų svetainėje, „Swedish Register of Boats“, pateikiama pakankamai informacijos“, – teigė Lietuvos transporto saugos administracijos komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Eglė Kučinskaitė.

Aiškėja, kad Švedijos laivų registre privalo būti registruojami visi laivai, ilgesni nei 15 m.

Šiame registre taip pat privalo būti registruojami komercijai naudojami laivai, ilgesni nei 5 m.

Asmeninėms reikmėms naudojamų iki 15 metrų laivų Švedijoje galima ir neregistruoti, bet jei savininkas pageidauja, gali registruoti.

Įregistruota daug laivų

Čia ir prasideda nesusipratimas. Švedijoje registruoti asmeniniams tikslams naudojamų laivų iki 15 m nereikia, o Lietuvoje – reikia.

Lietuvos vidaus vandenų laivų registre, kaip nurodyta Vidaus vandenų transporto kodekse, neregistruojami sportiniai laivai ir šie pramoginiai laivai: vandens dviračiai, irklinės valtys, nepriklausomai nuo jų ilgio, burinės jachtos, kurių ilgis mažesnis kaip šeši metrai, valtys su pakabinamaisiais elektros varikliais, irkliniai turistiniai plaustai, kurių keliamoji galia ne didesnė kaip 500 kg, kitose šalyse registruotos vidaus vandenų transporto priemonės.

Išeitų, kad Lietuvoje visi kiti laivai turi būti registruojami, netgi ir tie, kurie naudojami asmeniniais tikslais.

Pagal Lietuvos transporto saugos administracijos atstovės E. Kučinskaitės pateiktus duomenis, šiais metais Lietuvoje buvo įregistruoti 823 pramoginiai laivai. Iš jų net 306 laivai nauji, 231 – pagamintas 2019 me. Bet buvo įregistruoti ir 55 laivai, „vyresni“ nei 22 metų.

Net 264 laivai buvo atvežti iš Ukrainos, tiksliau ten pagaminti, 103 – Kinijos gamybos, 83 – lat-viški, 56 – rusiški, 33 – lenkiški. Iš pačios Lietuvos gamintojų žmonės pirko ir įregistravo 77 laivus.

Švediško liberalizmo pamokos

Lietuvos transporto saugos administracija nekaupia duomenų, kiek ir kokių laivų į Lietuvą įvežama iš kitų šalių. Logiška, kad jei laivas pagamintas Švedijoje, jis iš jos galėtų būti ir įvežtas. Tokių „švediškų“ laivų šiemet buvo devyniolika.

Taip pat logiška ir tai, kad į Švediją gali būti įvežta laivų iš kitur, o juos perkantys lietuviai registruodami pateikia ne kaip švediškus, o kaip pagamintus kitose šalyse. Dėl tokių laivų ir gali kilti daugiausia problemų.

Į redakciją kreipėsi vienas kaunietis, kuris jau 1,5 metų negali įregistruoti Švedijoje pirkto, bet JAV 1980 m. pagaminto laivo. Švedijoje šis laivas nebuvo registruotas, nes to daryti šioje šalyje nebuvo privaloma.

Lietuvoje jis neregistruojamas, nes trūksta kai kurių dokumentų. Iš švedo pirktas, bet Švedijoje neregistruotas laivas pagal dokumentus atrodo tarsi ir nebuvęs toje šalyje. Pagal Lietuvos reikalavimus tas laivas atrodytų kaip atvežtas iš trečiosios šalies.

Žmogus turi laivą, jo pirkimo iš švedo dokumentus, nori jį naudoti asmeniniams tikslams ir nesupranta, kodėl jis Lietuvoje neregistruojamas, nes trūksta kažkokio vieno popierėlio. Jis teigė, kad jam dorai net nepaaiškinta, kokio dokumento reikia – kažkas susiję su CE ženklinimu ar laivo kilme.

Žmogus piktinasi, kaip taip gali būti, kad gyvename toje pačioje Europos Sąjungoje kaip ir švedai, o tvarka pas mus skiriasi kaip diena nuo nakties.

Lietuvos transporto saugos administracijos atstovė E. Kučinskaitė teigė, kad laivus įsigijusių, bet jų negalinčių įregistruoti dėl dokumentų trūkumo žmonių Lietuvoje yra apie dešimt.

Ko reikia norint įregistruoti pramoginį laivą:

– pateikti prašymą;

– pateikti nuosavybės teisę įrodantį dokumentą;

– pateikti transporto priemonės kilmę, pagaminimą ir techninę atitiktį patvirtinančius dokumentus;

– pridėti ne mažiau kaip 4 skait-menines laivo nuotraukas. Jose turi būti matomas laivo bortas ir priekis, laivo galas, laivo identifikavimo žymenys (gamintojo lentelė, techniniai parametrai, CE ženklinimas (kai taikoma), korpuso numeris) bei stacionarus variklis (jei yra) ir variklio identifikavimo žymenys (gamintojo lentelė, techniniai parametrai, CE ženklinimas (kai taikoma);

– variklio numeris;

– sumokėti trylikos eurų valstybės rinkliavą.