7. Gabrielė Guogytė
Norą ir talentą padėti kitiems vaikystėje atradusi klaipėdietė Gabrielė Guogytė Klaipėdos universitete baigė slaugos specialybę ir tapo slaugytoja diabetologe, šiandien padedančia spręsti įvairius klausimus, susijusius su žmonių sveikata, aktyvesniu gyvenimo būdu. Visą vaikystę Klaipėdos senamiestyje praleidusi Gabrielė sako, kad čia yra jos miestas: „Aš esu architekto restauratoriaus dukra, tad Klaipėdos senamiestis yra mano vieta. Tėtis yra papasakojęs apie kiekvieną pastatą“, – dalijosi G. Guogytė.
Būtent čia ji atrado ir savo profesinį pašaukimą.
„Aš gimiau slaugytoja. Vaikystėje, kai gyvenome senamiestyje, slaugiau kačiukus, balandžius. Taip ir atsirado labai didelis noras padėti. Dievas man tikrai duoda daug, auksines rankas, tad man pasiseka – ką darau, tas išeina“, – tikino Gabrielė.
Slaugytoja diabetologe dirbanti moteris viliasi, kad vieną dieną slaugytojo profesija taps prestižine, kadangi šių specialistų atliekamas darbas – neįkainojamas ir itin reikalingas.
„Jeigu žmogaus neatstumi ir pabūni šalia tada, kada reikia, patyli, kada reikia, arba pasakai reikalingą žodį, tai yra slaugytojas, kokį aš įsivaizduoju. Svajoju, kad ši profesija būtų prestižinė ir į slaugą eitų žmonės, kurie nuoširdžiai nori dirbti, gerai uždirbtų ir darytų stebuklus“, – kalbėjo klaipėdietė.
Gabrielė savanoriauja slaugos namuose. Apskritai ši veikla jai svarbi tuo, kad gali padėti tiems, kuriems to labiausiai reikia.
„Širdį veria, kad prie lovos prikaustytas žmogus turi kankintis su problema, kurią galiu išspręsti per dešimt minučių ir pusę metų jam neskaudės“, – tikino Gabrielė.
Be darbo ir kitų veiklų, G. Guogytė taip pat yra nuolatinė savanorė „Diabeto IQ“ klube. Jos nariams, taip pat ir slaugytojams Higienos institute ji skaito paskaitas ir veda mokymus apie cukrinį diabetą, kaip valdyti šią ligą, taip pat aptaria pėdų problemas ir aktualius klausimus.
„Įmonės užsako, kad atvažiuočiau pas juos ir suteikčiau galimybę darbuotojams pasimatuoti gliukozę iš piršto, taip pat tai daryti važiuoju į miesto šventes, renginius“, – sakė klaipėdietė. Visos šios veiklos ne tik praturtina Gabrielės gyvenimą, bet ir suteikia naudingą pagalbą ją supantiems žmonėms.
9. Skirmantė Zubrickaitė-Matevičienė
Klaipėdietė Skirmantė Zubrickaitė-Matevičienė – Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės 301-osios kuopos šaulė, profesionali manikiūristė ir vizažistė, kuri daug savo laisvo laiko skiria humanitarinėms iniciatyvoms, remiant jau ketverius metus karo niokojamą Ukrainą, ji taip pat šiais klausimais aktyviai bendrauja su organizacija „LDK palikuonys“.
„Tai, ką darome dėl Ukrainos, yra mažiausia, ką galime padaryti dėl savo laisvės. Jeigu mes nuleisime rankas, tada bus viskas. Norėtųsi padaryti daugiau, bet kai esi paprastas žmogus, tai darai tik tiek, kiek gali. Tik darbais kovojame už savo laisvę“, – teigė Skirmantė.
Anot moters, motyvaciją padėti šiai šaliai padeda išlaikyti atsakymai į klausimus, kodėl tai yra svarbu.
„Ne kartą savęs klausiau, kam man to reikia? Kiekvieną kartą maldauji pinigų, paskui bėgi, perki, neši maišus, galvoji, kaip juos perduoti, o mes perduodame tiesiogiai, nėra taip, kad išsiunčiame bet kur, bet tiesiogiai perduodame ir žinome, kad tikrai paramą gaus tas padalinys, o ne kas kitas. Tad kam man viso to reikia? Manau, kad ne tik man reikia, bet ir visai mūsų Lietuvai, kiekvienam iš mūsų“, – akcentavo klaipėdietė.
Nors daugelis Lietuvoje supranta, kodėl svarbu remti Ukrainą, nemaža dalis žmonių nuo šios temos pavargo.
„Supraskime, kad karas vyksta jau ketvirtus metus, žmonių parama mažėja. Kiti susivienija, šauliai daug supranta, bet dalis galvoja, kad šis karas yra sukurtas, kad tai sugalvotos nesąmonės. Norėčiau tokius žmones nuvežti savaitei į frontą ir palaikyti apkasuose per tokius šalčius, tada suprastų, kad tai nėra sugalvota“, – kalbėjo S. Zubrickaitė-Matevičienė.
Į Šaulių sąjungą Skirmantė įstojo 2022-aisiais, prasidėjus didžiajai rusų invazijai į Ukrainą. Klaipėdietė teigė, kad nuo to laiko, kai tapo šaule, jaučiasi ramesnė.
„Kadangi esu šalies patriotė ir žinau, kad tikrai niekur nebėgsiu, supratau, kad reikia ko nors išmokti. Kai įstojau į šaulius, nebeturiu panikos jausmo. Baimę taip, visi bijome mirti, bet nejaučiu panikos dėl to, ką reikės daryti, nes aš žinau, ką man reikės daryti, ir dėl to esu rami. Žinau, kad niekur nebėgsiu ir stosiu su ginklu ginti savo tėvynės“, – neabejojo Skirmantė.
Dienraštis „Klaipėda“ dėkoja garbės mecenatui „Mūsų laikas“, pagrindiniams rėmėjams: „Bastionų namai“, „Vlantana“, „Aldasta“, „Atostogų parkas“, „Bega“, rėmėjams: „Parsekas“, „KN Energies“, „Švyturys Go nealkoholinis“, „Klaipėdos Holivudas“, partneriams: Klaipėdos uostas, „Vaidenta“, „Nefrida“, „DFDS“, „Memelio miestas“, „Biofarmacija“, „Clinicus“, „VMG“, „Lotagma“, Vakarų Lietuvos krematoriumas.
