Tuščios deklaracijos?
„Ko vertos prieš kelerius metus garsiai skambėjusios deklaracijos, kad didieji šalies miestai atsisakė mazuto deginimo šildymui?“ – retoriškai klausė klaipėdietis, sunerimęs dėl galimos oro taršos uostamiesčio centrinėje dalyje.
Klaipėdietis stebėjosi, kad įmonė „Klaipėdos energija“ mazutą nusprendė deginti būtent Šilutės plente esančioje katilinėje.
Šalia šios įmonės driekiasi Kauno gatvės daugiabučių namų mikrorajonas.
Šio kvartalo gyventojų visai nedžiugina žinia, kad šalia jų deginama viena taršiausių kuro rūšių.
„Nuo praėjusio savaitgalio iš kamino verčiasi dūmai. Kyla klausimas, kodėl energetikai nusprendė deginti mazutą? Juk biokuro kainos yra labai palankios šiuo metu. Jos rekordiškai mažos. Vakarų Lietuvos biokuro gamintojams ir taip sunku išgyventi, nes kainos kritusios. O dar Klaipėda nusprendė nebesilaikyti jokių tvarumo ir žalumo deklaracijų – paleido mazutą į katilus“, – nuomonę reiškė gyventojas.
Klaipėdietis prisiminė, kad mazutu miestai šildėsi prieš kelerius metus, kai biokuro kainos buvo itin šokusios į viršų.
„Anksčiau „Klaipėdos energija“ Šilutės plente sudegindavo po 70 mašinų biokuro per savaitę. Mano žiniomis, jie dabar yra nusipirkę vos 30 ar 40 mašinų ir daugiau neperka. Tai galima patikrinti biokuro biržoje“, – dienraščiui kalbėjo gyventojas.
Valdyba nedraus
Paklaustas, kaip savivaldybė vertina žinią, kad miestas šildomas deginamu mazutu, „Klaipėdos energijos“ valdybos narys, miesto savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis pareiškė, kad šie klausimai ne jam.
„O kodėl manęs klausiate? Valdyba tokių dalykų nesprendžia. Žinau, kad „Klaipėdos energija“ turi mazuto rezerve. Bet kad jie jį degintų, aš negirdėjau. Aš abejoju, kad degina“, – teigė E. Simokaitis.
Paklausus, kodėl neįdomu, kad miesto centre deginamas mazutas, E. Simokaitis patarė klausimus užduoti aplinkosauga besirūpinančiam savivaldybės skyriui.
„Spėju, kad dėl žemų temperatūrų jie nepajėgia pagaminti energijos pakankamam šilumos kiekiui. Galbūt papildomai jiems reikia mazuto. Jei įmonei reikia palaikyti tam tikrą šilumos lygį, ji renkasi būdus, kaip tai padaryti. Gal neturi kitų galimybių? Gal su dujų katilu kas nors nutikę? Valdyba nedraus to daryti, jei įmonei reikia pasiekti tam tikrą šilumos lygį“, – kalbėjo E. Simokaitis.
Jis aiškino, kad teisės aktai nedraudžia deginti mazuto.
„Jie net privalo laikyti tam tikrą mazuto rezervą“, – patikino E. Simokaitis.
Degina egzotišką kurą
Energetikos ekspertas, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius labai stebėjosi Klaipėdos energetikų sprendimu deginti mazutą.
„Viena vertus, turime itin žemas temperatūras, todėl biokuro gali ir neužtekti. Tai – objektyvios priežastys. Bet man neaišku, kodėl jie degina mazutą, o ne dujas? Dujos dabar nėra brangios. O mazutą dar pašildyti reikia. Tai yra tam tikra technologija. Dujų kainos maksimumas buvo tik 2022 m., megavatvalandė kainavo 300 eurų. O dabar jų kaina nėra didelė“, – pastebėjo M. Nagevičius.
Ekspertas pripažino, kad mazutas kažin ar yra patraukliausios kainos kuro rūšis.
„Juk įmonei reikia mokėti taršos mokesčius. O jie nėra maži. Tai pinigų deginimas. Galiu tik spėlioti, kad įmonei nepakanka pajėgumų. Bet vis tiek neaišku, kodėl mazutas, o ne dujos? Lietuvoje niekas nedegina mazuto. Tai – egzotinis kuras“, – stebėjosi M. Nagevičius.
Sudegins visą
Įmonės „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis pripažino, kad mazutas iš tiesų šiuo metu dega įmonės katilinėje.
„Tai viena technologinių kuro rūšių. Jis deginamas tada, kai yra didesni šalčiai ir reikalinga didesnė šildymo galia. Mazuto prireikia esant 3–5 laipsnių šalčiui. Tačiau viskas priklauso nuo daugelio dalykų, net nuo vėjo. Mes tuomet prognozuojame galią ir tada naudojame mazutą“, – neslėpė R. Baltuonis.
Įmonės vadovas aiškino, kad bendrovė mazuto buvo įsigijusi seniau.
„Turėjome jo atsargas. Mazutas įrašytas į taršos leidimus. Leistinos galios ribose. Su aplinkosaugininkais suderinta. Mazutas yra naudojamas kaip kuras poveikio aplinkai ribose“, – aiškino R. Baltuonis.
Jis tikino, kad mazutas nėra gendantis produktas, tačiau kyla klausimas, kodėl jo iš viso nebuvo atsisakyta.
„Mes jį paverčiame šiluma. Kai visą sudeginsime, planuojame ateityje mazuto atsisakyti. Manome, kad yra geresnių būdų. O atsisakyti dabar tai reiškia išmesti. Vadinasi, reikia sudeginti. Visa tai daroma legaliai, aplinkosauginio leidimo rėmuose“, – teigė R. Baltuonis.
Vadovas paaiškino, kad Lypkiuose esančią mazuto saugyklą 2023 m. įmonė pardavė vienai bendrovei, kuri mazutui skirtus rezervuarus naudoja bitumui laikyti.
Tačiau R. Baltuonis pripažino, kad pernai įmonė Šilutės plente esančioje katilinėje mazutą taip pat degino.
„Jei ir toliau laikysis tokie šalčiai, visą tą mazutą pabaigsime“, – tvirtino direktorius.
„Kam leisti pinigus?“
Į kaimyninių mikrorajonų gyventojų nuogąstavimus dėl oro taršos R. Baltuonis atsakė lakoniškai.
„Išmetimai normų neviršija. Kaminas yra aukštas. Dūmų sklaida atitinka reikalavimus. Pagal aplinkosaugos reikalavimus, mes nuolat turime daryti tyrimus. Ir juos nuolat atliekame. Per dvi savaites, kiek buvo degintas mazutas, matavimai buvo atlikti. Viskas normos ribose“, – tikino R. Baltuonis.
Paklausus, kodėl nedeginamos dujos, įmonės vadovas aiškino, kad kam leisti pinigus dujoms, jei yra mazuto.
„Kam leisti pinigus? Dujų kaina nėra tokia didelė, kainos yra žemos, net žemesnės nei buvo pernai. Bet mes dar turėjome mazuto. Dujų kainą formuoja geopolitinė situacija. Įvairių nuotykių čia gali būti“, – pastebėjo R. Baltuonis.
Į gyventojų užklausą, kodėl „Klaipėdos energija“ šiuo laikotarpiu neperka biokuro, R. Baltuonis tikino, kad įmonė turi kontraktų.
„Netiesa. Kontraktai gali būti savaitei, mėnesiui ar pusės metų. Šiuo metu perkame mažiau savaitinių kontraktų, nes turime sudarę jų dar anksčiau. Tai priklauso nuo turimų atsargų ir įsipareigojimų tiekėjams“, – kalbėjo R. Baltuonis.
Jis aiškino, kad vakarų regione visada biokuro kainos mažesnės nei kitoje šalies dalyje.
„Klaipėdoje yra dar vienas konkurentas – uostas. Nemažai biokuro išvažiuoja per uostą į Skandinaviją. O biržoje to nematyti“, – aiškino R. Baltuonis.
Įmonės vadovas tikino suprantąs gyventojų nuogąstavimus dėl taršos.
„Aš taip pat norėčiau, kad niekas nebūtų deginama. Bet šildytis reikia. Visi nori gyventi šiltai. Aš tikiu, kad aistros tarp gyventojų kyla. Bet čia ne tas pats, kaip mesti rūkyti nuo šiandienos. Yra tam tikros atsargos, tam tikras ūkis, tam tikros investicijos. Atsisakymas tam tikros rūšies kuro turi vykti palaipsniui“, – kalbėjo generalinis direktorius.
Mazuto saugojimo įrangą bendrovė žada ateityje utilizuoti.
„Niekas jos nepirks, katilas ir rezervuaras su įranga yra seni. Reikės utilizuoti. Tai jau bus įmonės išlaidos“, – kalbėjo R. Baltuonis.
Prasta ekonomika
Seimo narį, buvusį aplinkos ministrą Simoną Gentvilą nustebino uostamiesčio energetikų sprendimas deginti mazutą.
„Gyventoja pradėjo siųsti skundus, ėmiau domėtis. Situacija man prastai atrodo. Šiuo metu biokuras – rekordinėse žemumose, faktiškai žemiau savikainos. Tai reiškia, kad šiuo metu galima deginti itin pigią kuro rūšį. Deginti net jau turimą mazutą yra brangu. Nes reikia mokėti už taršos leidimus. O jei įmonė turi nuosavus taršos leidimus, ji gali juos parduoti. Todėl tai man skamba kaip prasta ekonomika ir prastas pasirinkimas“, – savo nuomonę išsakė S. Gentvilas.
Kyla klausimų ir dėl oro kokybės. Šildymo sezono metu paprastai oro tarša yra padidėjusi. Todėl mazuto užkūrimas vidury miesto tikrai neprisideda prie bendros situacijos, net jei įmonė ir neviršija išmetimų.
„O mazutą visada galima parduoti. Neaišku, iš kur jis iš viso yra. Reikėtų pasidomėti, iš kokių šalių. „Klaipėdos energija“ žadėjo mazuto atsisakyti dar prieš kelerius metus. Kodėl to nepadarė, nežinau. Tai yra klaipėdiečių sąskaitų už šildymą didinimo projektas. Nes dabar biokurą deginti yra kur kas pigiau nei mazutą. Brangi ir miestiečių sveikata. Smirdi visas miestas“, – akcentavo S. Gentvilas.
Tai yra klaipėdiečių sąskaitų už šildymą didinimo projektas.
„Klaipėdos energijos“ vadovybės 2024-ųjų veiklos ataskaitoje pažymėta, kad 2024 m. pabaigoje įmonė turėjo mazuto atsargų už 898 tūkst. eurų.
Kažkiek mazuto dar spėta sudeginti per 2024–2025 m. žiemos sezoną, tačiau atsargų turėjo likti dar ir šiai žiemai.
Fiksuoja taršą
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas taip pat nusistebėjo, kad savivaldybės įmonei kilo mintis deginti mazutą.
„Žiemą kietųjų dalelių ir taip mieste yra labai daug. Krosnis kūrena Mokyklos gatvės rajonas, Dubysos gatvės rajone taip pat daug katilinių. Šilutės plente nuolat spūstyse stovi automobiliai įjungtais varikliais. Visa tai tvyro ore. Ar tikrai pats tinkamiausias laikas kūrentis mazutu?“ – stebėjosi R. Grigaliūnas.
Šilutės plente oro taršą matuojanti stotelė šiomis dienomis fiksavo 31,2 mikrogramo kubiniame metre.
„Tai rodo taršos padidėjimą, kritinė riba – 50 mg/m. Smulkesnių dalelių, kurios gali patekti į bronchus ir plaučius, koncentracija pasiekė 29,21 mg/m. Dar pietryčių vėjas vyrauja, viskas keliauja į miesto pusę. Apie klaipėdiečių sveikatą ne itin pagalvota“, – sakė R. Grigaliūnas.
Naujausi komentarai