MOKESTIS NEŽINIA UŽ KĄ?

Dešimt eurų. Tokio mokesčio už lifto priežiūrą ir remontą sulaukusi klaipėdietė nežino, kam skųstis. Moteris gyvena antrajame aukšte, kur įrenginys nė nestoja, tačiau jai vis tiek teks paploninti piniginę.

Moka tarsi už orą

Jau kuris laikas už liftą privalo mokėti visi be išimties daugiaaukščio pastato gyventojai. Net ir tie, kurie juo nesinaudoja.

Taip nusprendusi Vyriausybė paliko vienintelę išlygą – jei pirmųjų ir antrųjų aukštų gyventojai nesinaudoja liftu, jie nemoka už jo veiklai reikalingą elektrą.

Kaip namo bendrasavininkiai tokie žmonės vis tiek privalo prisidėti prie turto priežiūros – lifto techninio aptarnavimo. Už elektros sąnaudas moka gyventojai nuo trečio aukšto.

Toks sprendimas papiktino jau daugybę klaipėdiečių. Staiga sulaukę sąskaitų su lifto eksploatacijos, remonto mokesčiais, jie nesutinka su tokiu Vyriausybės nutarimu. Esą tai – mokestis "už orą".

Klaipėdietė Zita Saladuonienė gyvena Žardininkų gatvės 12-uoju numeriu pažymėtame name, antrajame aukšte.

Susikrimtusi moteris rodė padidėjusias kelių pastarųjų mėnesių sąskaitas. Esą mokesčiai už lifto priežiūrą ją smaugia nuo praėjusių metų liepos.

Įrenginys antrajame aukšte nestoja, nors klaipėdietei yra labai reikalingas. Senyvo amžiaus moteris 64 kv. metrų ploto bute gyvena su neįgaliu sūnumi, kuris sunkiai vaikšto.

Tenka apmokėti ir remontą

1976-ųjų statybos daugiabutyje gyvenanti Z.Saladuonienė nustėro gavusi sausio mėnesio aptarnavimo sąskaitą. Joje – ne tik lifto eksploatacijos, bet ir remonto mokestis.

"Tai sveiku protu nesuvokiama. Jau greitai bus metai, kai priskaičiuojamos sumos už lifto priežiūrą. Sausio mėnesį ši paslauga siekė 2,53 euro. Dar 7,22 euro man atsiėjo lifto mechanizmų remontas. Ir iš visų namo gyventojų buvo renkama maždaug tokia pati suma. O vien mano daugiabučio laiptinėje – 36 butai. Pelnosi iš varganų pensininkų, ir tiek. Tuoj pareikalaus dar ir už lifto suvartojamą elektrą susimokėti", – baisėjosi pašnekovė.

Apie 40 metų tame pačiame name gyvenanti Z.Saladuonienė neslėpė apmaudo. Esą netikėtai pasikeitus teisės aktams ir taip dideli mokesčiai tapo nepakeliami.

"Kiekvienas euras iš kišenės – skausmingas. Namuose turiu sergantį sūnų, jam nustatytas trečio laipsnio invalidumas. Pati irgi esu ligota, sunku lipti laiptais, viena negaliu užsinešti pirkinių. O mūsų name liftas antrajame aukšte nestoja. Ir mamoms su mažais vaikais lygiai taip pat sudėtinga. Negalime kiekvieną mėnesį mokėti tokių sumų už paslaugą, kurios negauname. Visiškai neatsižvelgiama į paprastą žmogų", – širdo 74-erių klaipėdietė.

Pinigai, kuriuos gyventojai sumoka už lifto techninę priežiūrą, atitenka liftų priežiūros bendrovėms. Daugiabučių administratoriai vykdo tik mokesčio surinkimo funkciją.

Ir padidėjo, ir sumažėjo

Pirmųjų aukštų gyventojai skėsčioja rankomis ir susidariusią situaciją apibūdina kaip lupikavimą. Tuo metu kiti klaipėdiečiai įsitikinę, jog nutarimas yra labai teisingas.

Mat lifto eksploatacijos mokestį pradėjus rinkti iš visų gyventojų, kitiems tos sąskaitos bent jau formaliai turėjo sumažėti.

Klaipėdietė Ona, įsikūrusi Kretingos gatvės 73-iajame name, septintajame aukšte, šia naujove yra patenkinta.

"Penkti metai viena gyvenu 51 kv. metrų ploto bute ir, nepaisant to, turiu padengti lifto mokestį pagal jo kvadratūrą. Tuo metu kiti gyvena keliese, bet sumoka ne daugiau nei aš. Labai keista tvarka. Savaime suprantama, kad ir pirmų aukštų gyventojai turi mokėti už liftą. Tuomet niekam nebus skriaudos. Juk prisidėjus dar aštuoniems butams tas mokestis man bent šiek tiek sumažės. Ir nėra čia ko pykti. Galiu pateikti panašių pavyzdžių. Tarkime, laiptinėse esantys radiatoriai apšildo pastatą tik iki penkto aukšto, tačiau mokame juk visi", – dėstė Ona.

Gali išvengti prievolės

Pernai Vyriausybė pakeitė beveik 15 metų galiojusius Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus.

Juose nurodoma, kad namą prižiūrintis administratorius ar bendrija, priklausomai nuo gyventojų turimo ploto, kas mėnesį renka mokesčius už lifto naudojimą ir priežiūrą.

Valdžios institucijos aiškina, kad, remiantis teisės aktais, liftas yra daiktas, o ne paslauga. Todėl tai bendrojo naudojimo nuosavybė.

Kaip nurodė Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis, lifto priežiūros paslauga yra perkama, dėl to mokestis gyventojams gali būti nevienodas.

"Nauji nuostatai buvo patvirtinti rugpjūčio 5-ąją. Teismas išaiškino, kad liftas yra bendra visų gyventojų turto dalis, todėl jo išlaikymas – eksploatacija ir remonto darbai – kainuoja visiems. Mat kildavo nemažai diskusijų, kai pirmo bei antro aukšto gyventojai vis tiek kyla liftu į viršų pas kaimynus ir panašiai", – sakė pašnekovas.

Nepatenkinti Vyriausybės sprendimu žmonės sukilo ir net ėmė ieškoti būdų, kaip apeiti įsigaliojusias nuostatas. Viena alternatyvų – susitarti su kitais namo gyventojais.

A.Gaižutis informavo, kad gyventojai nuo mokesčio gali būti atleidžiami tuo atveju, jei kiti sutiks padengti jiems tenkančią dalį.

Pasak pašnekovo, tai žmonių sąmoningumo reikalas.

"Pirmų aukštų gyventojai gali iškelti šį klausimą per namo administratorių ar bendrijos pirmininką prašydami panaikinti lifto mokestį. Jeigu tam pritartų visi likusieji, tada viskas gerai. Tačiau tokia išlyga turi kitą pusę. Tuomet eksploatacijos išlaidos padidėja viršutinių aukštų gyventojams. Kažin ar jie būtų tuo patenkinti", – komentavo vedėjas.

Esą panaši situacija ir dėl daugiabučių balkonų.

"Kai tik prireikia tvarkyti balkonus, jų neturintys pirmo aukšto gyventojai irgi nesutinka mokėti. Nors tai ir yra bendro naudojimo objektas. Tačiau tokie nesutarimai iškyla tik tuomet, kai reikia mokėti. Reikia suvokti, jog esi bendraturtis, ir prieš įsigydamas būstą įvertinti priežiūros bei išlaikymo išlaidas. Kiti, tarkime, nepatenkinti kiemų ar laiptinės valymo mokesčiais. Tačiau yra taisyklės ir reikia jų laikytis", – sakė A.Gaižutis.

Galima skųsti

A.Gaižučio žodžiais, gyventojai turi teisę nesutikti su Vyriausybės priimtomis nuostatomis.

"Teisės aktas sako, kad mokėti reikia, bet teismo išaiškinimas pateikia galimybę susitarti nepažeidžiant įstatymų. Svarbiausia, kad kiekvienas patalpų savininkas naują nutarimą gali ginčyti teismine tvarka. O Aukščiausiasis Teismas nuspręs, kuri pusė yra teisi", – pabrėžė vedėjas.

Anot jo, buvo norima atsisakyti priimtų nuostatų, tačiau tai liko tik kalbomis.

Įmonės "Klaipėdos liftas" direktorius Julius Kazakevičius tvirtino, kad uostamiestyje yra 200–300 daugiabučių namų, kuriuose įrengti liftai. Kiek būstų yra pirmuosiuose aukštuose, nėra žinoma.