Atsirado „Vilties 4“
Vilties gatvėje ant 4-ojo namo kampo, praėjus 35 metams po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, dar neseniai kabojo atminimo lenta su bareljefu.
Lentoje buvo užrašyta: „Šiame name 1936–1939 metais gyveno Lietuvos TSR liaudies rašytojas A. Venclova“.
A. Venclova su šeima (tuomet jau buvo gimęs jo sūnus Tomas, šiandien žinomas rašytojas, eseistas, vertėjas ir poetas) iš Klaipėdos išvyko čia įžengus naciams 1939-ųjų kovą.
Memorialinės lentos apačioje tas pats užrašas sovietmečiu buvo ir rusų kalba, tačiau pastarasis nutrintas.
Visai neseniai neliko ir lietuviškojo varianto, vietoj jo atsirado marmuro lenta su užrašu „Vilties 4“.
LSSR himno autorius
A. Venclova buvo artimas formaliam sovietinės Lietuvos vadovui Antanui Sniečkui, taip pat buvo vienas delegacijos narių, vykusių į Maskvą siekiant prijungti Lietuvą prie SSRS.
Anot istoriko Dainiaus Elerto, pagrindinis A. Venclovos literatūrinis laimėjimas yra LSSR himno tekstas.
D. Elerto teigimu, mažų mažiausiai prie memorialinės lentos Vilties gatvėje ant 4-ojo namo kampo turėjo atsirasti paaiškinimas, kas iš tiesų buvo A. Venclova, tačiau namo savininkai išsprendė savaip.
Dabar beliko tik bareljefas, prie kurio nėra jokio paaiškinimo, tik užrašas „Vilties 4“.
Jo nuėmimas esą techniškai buvo sudėtingas, nors iš pradžių buvo planuota ir lentą, ir bareljefą (autorius skulptorius Lionginas Garla) demontuoti ir atiduoti saugoti į Mažosios Lietuvos istorijos muziejų.
Laukia byla teisme
2023 m. gegužės 1-ąją įsigaliojus vadinamajam desovietizacijos įstatymui, tapo draudžiama bet kokia forma įamžinti ar atvaizduoti asmenis, simbolius bei informaciją, propaguojančią totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.
Įstatymas sudarė teisinį pagrindą pašalinti iš viešųjų erdvių Lietuvoje totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.
Taip pat uždrausta įamžinti asmenis, kurie veikė ar veikia okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose arba okupacinės valdžios centrinėse struktūrose, aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos okupacinėms politinėms, karinėms, represinėms struktūroms.
Klaipėdoje tebėra nepakeisti su sovietų valdžia kolaboravusių veikėjų – Liudo Giros ir Salomėjos Nėries – vardais pavadintų gatvių pavadinimai.
Dėl įstatymo nevykdymo vyriausybės atstovė Klaipėdos ir Tauragės apskritims Daiva Kerekeš kreipėsi į teismą.
Administraciniame teisme iki šiol nenustatyta bylos nagrinėjimo data, o Seime bręsta mintys koreguoti vadinamąjį desovietizacijos įstatymą, kad vietos politikai galėtų spręsti, kokiais vardais verta vadinti miestų gatves.
Naujausi komentarai