Nelaukti malonės iš darbdavių, o kurti darbo vietas patiems sau, savo šeimos nariams bei keliems kolegoms – tokia daugelio nebijančių pradėti verslą Lietuvos piliečių svajonė tapo realybe pradėjus veikti Verslumo skatinimo fondui (VSF).

Paskatino kurti sau darbo vietą

2009 metų pabaigoje „Investicijų ir verslo garantijų“ ( INVEGA), Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerija pasirašė Verslumo skatinimo fondo steigimo sutartį. Mintis kurti tokį fondą kilo iš poreikio ieškoti priemonių, kurios skatintų užimtumą bei pastūmėtų kurti savus verslus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ėmėsi atsakomybės už šį planą.

VSF skirta 50 milijonų litų Europos socialinio fondo lėšų parama. Bendrovės INVEGA generalinis direktorius Audrius Zabotka aiškino, kad tai pinigai, kurie verslui skiriami mikrokreditų forma bei finansuojant įvairius verslininkams būtinus mokymus. Kuriant šį fondą norėta padėti kurti verslą bei darbo vietas ne tik miestų, bet ir mažesnių gyvenviečių ir kaimų gyventojams. Ypatingas dėmesys skiriamas verslą kurti norintiems bedarbiams, neįgaliems asmenims, jauniems iki 29 metų bei vyresniems nei 50 metų žmonėms.

Paskolinti fondo lėšas viešojo konkurso būdu laimėjo Centrinis kredito unijos konsorciumas.

Šio konsorciumo administracijos vadovas Fortunatas Dirginčius pažymėjo, kad pasinaudoję projektu žmonės gauna galimybę mokytis verslo pradmenų.

Pagal šį projektą iki 86 tūkst. litų paskolos gali būti išduodamos investiciniams projektams vystyti bei apyvartinėmis lėšomis papildyti verslą jaunoms įmonėms, kurios veikia iki vienerių metų.

Paskola leido įgyvendinti svajonę

Septynerius metus dirbęs vadybininku alkoholiniais gėrimais prekiaujančioje įmonėje Viktoras Aleksejenka vieną dieną pajuto, kad turi apsispręsti – keisti darbo pobūdį ar nesiekti jokių aukštumų ir likti samdomu darbuotoju. Mintį kurti sushi barą V.Aleksejenka subrandino kartu su draugais. Pirmą postūmį davė prekybos centro „Herkaus galerija“ kūrėjai, ieškoję įdomesnių maitintojų, kurie pritrauktų vidutines ir didesnes pajamas turinčių klientų.

Kaune Smulkiųjų verslininkų namuose vyras mokėsi verslo pagrindų, tačiau gyvenimas parodė, kad didžiausias mokytojas ir iššūkis yra kasdienis darbas.

„Mūsų baras veikia kiek ilgiau negu metai. Šiandien mums sekasi, dirbame, turime savo klientus ir džiaugiuosi, kad pradėjome tai daryti. Apie „Verslumo skatinimo“ projektą išgirdau iš pažįstamo, konsultavausi su kredito unijos atstovais, sukūrėme verslo planą, kuris buvo patvirtintas, gavome 95 palūkanų kompensavimo procentus bei garantijas iš bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), – vardijo sėkmės paslaptis V.Aleksejenka.

82 tūkst. litų pasiskolinęs „Dao sushi“ įrangai, automobiliui bei baldams įsigyti, verslininkas dalį paskolos panaudojo verslo pradžiai. Devynias darbo vietas įkūręs V.Aleksejenka pasakojo, kad sushi jau galima skanauti ne tik „Herkaus galerijoje“, bet ir užsisakyti telefonu į namus, bei patiems išsinešti iš anksto užsakytus patiekalus.

„Viskas einasi kaip norėjome ir tikėjomės. Ypač džiaugiamės, kad realiai turime grąžinti paskolą beveik be palūkanų, rinkoje tokių sąlygų neįmanoma rasti“, – paprastai ir aiškiai dėstė japoniško maisto kavinės įkūrėjas.

Iššūkiai pastūmėjo į verslą

15 merų banke dirbusi Aušra Jankauskienė neseniai buvo priversta patirti gyvenimo iššūkį ir radikaliai keisti darbą. Kadangi moters sutuoktinis susijęs su medicina, o dukra studijuoja Kauno medicinos akademijoje, apsispręsta kurti šeimos medicinos centrą. Šio darbo ėmėsi A.Jankauskienė.

Skausmo ir nervų sistemos gydymo ir sveikatingumo centre „Narema“, kuris įsikūrė Herkaus Manto gatvėje 6A, teikiamos odontologo paslaugos, atliekami gydomieji masažai, yra procedūrinis kabinetas. Čia jau dirba šeimos gydytoja, teikianti visas Ligonių kasų garantuojamas paslaugas vaikams ir suaugusiesiems, nuo rugsėjo konsultuos ir neurologas bei psichologas.

Verslo idėją A.Jankauskienei pavyko įgyvendinti per keturis mėnesius. Ilgiausiai sugaišta laukiant odontologinės technikos.

Moteris susikūrė darbo vietą ne tik sau, bet ir dar penkiems jauniems specialistams. Liepos pradžioje pradėjusi formuoti gydytojo apylinkę, dabar centro steigėja teigė jau turinti 60-ties pacientų medicinines korteles. Odontologė jau turi suformavusi pacientų eilę porai savaičių.

„Norime būti kitokie, orientuotis į kokybę, stengiamės išklausyti pacientus, būti jiems dėmesingi ir tikimės, kad tai bus mūsų išskirtinis bruožas. Suprantame, kad žmonėms labai reikia šilto bendravimo, todėl negailime arbatos ar kavos, suteikiame išsamią konsultaciją rūpimais sveikatos klausimais.

82 tūkst. paskolą A.Jankauskienė įsipareigojo grąžinti per 48 mėnesius. Centro vadovė, kuri tuo pačiu atlieka ir buhalterės bei administratorės funkcijas, pasakojo, kad paskolą pradės grąžinti šių metų gruodį.

„Pradedantiems patarčiau nebijoti žengti pirmą žingsnį ir neišsigąsti, nes nepabandę nesužinos, ar gali kurti verslą. Reikia drąsos, ryžto ir noro siekti tikslo įgyvendinimo. Mums tai yra šeimos verslas, todėl labai padeda vyras. Norėtume, kad pabandžiusi dirbti kitose darbo vietose mūsų dukra kada nors taip pat prisijungtų prie mūsų“, – tikino A.Jankauskienė.

Siekė paslaugų kokybės

Klaipėdietis geodezininkas Artūras Bogdanovas prieš pusantrų metu nusprendė įkurti savo įmonę, kurią pavadino „Geosmart“.

Šešių bendradarbių komanda dabar dirba su už bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ suteiktą paskolą įsigytomis naujausiomis ir tobuliausioms šiai veiklai reikalingomis priemonėmis: elektroniniu tacheometru, kompiuteriais, programine įranga bei tobulu spausdintuvu. Įmonė savo paslaugas teikia visoje Lietuvoje, bet daugiausiai darbų turi Klaipėdos apskrityje.

„Stengiamės į rinką įsisprausti naudodami tobuliausią įrangą bei dirbdami su aukštos kvalifikacijos specialistais, kurie profesinėje srityje kasmet dalyvauja mokymuose. Dabar rinkoje svarbiausias dalykas yra ne kaina, o kokybė. Todėl jaučiamės esantys stipresni už konkurentus ir galime patraukti daugiau klientų. Mūsų regione yra apie 40 geodezijos paslaugas teikiančių įmonių, drąsiai galiu sakyti, kad esame pirmame penketuke, - apie verslo subtilybes pasakojo A.Bogdanovas. – Mūsų verslas yra brangus. Esame paskaičiavę, kad įkurti vieną darbo vietą kainuoja ne mažiau 14 tūkst. litų. Sunkiausia kuriant verslą yra išgyventi kelis pirmuosius mėnesius, kai jau yra įranga ir profesionalai, bet dar nėra pajamų. Mes pirmieji Klaipėdoje gavome šia paskolą, mums iš pirmo karto pavyko įveikti visus etapus. Pasiskolinome 63 tūkst. litų, 95 procentai palūkanų kompensuojama ir tai yra nepaprastai didelis palengvinimas. Joks bankas naujai pradedamo verslo nefinansuoja. Užtat žinau, kad su INVEGA dar tikrai bendrausime.“

Vyndariams reikėjo paramos

Šilutės rajone netoli Švėkšnos senoje sodyboje įsikūrusi Česlovo ir Tatjanos Ramoškų šeima ėmėsi vyndarystės verslo. Tik iš vietos uogų ir vaisių gaminamas vyras jau pelnė pripažinimą, poros gaminamiems vynams suteiktas tautinio paveldo sertifikatas.

Ilgokai dirbę tik rankomis ir sandėliavę savo vynus ankštame rūsyje, sutuoktiniai Ramoškos nusprendė kreiptis į Verslumo skatinimo fondą ir paprašyti paramos savo įmonės reikmėms.

Gavę paskolą vyndariai įrengė puikias patalpas vynui fermentuoti bei brandinti, įsigijo vyno fermentacijos talpas, be to, įsigijo sulčių spaudimo presą.

Prieš 12 metų pradėję gaminti vynus vien tik savo reikmėms Ramoškos sulaukė pagyrų iš gausybės jų sodybą lankančių žmonių. Mat dar Č.Ramoškos senelis mokėjo pagaminti skanų vyną, jo žinotos paslaptys nedingo, Česlovas ir Tatjana kasmet jas prisimena ir taiko kurdami naujas vynų rūšis. Todėl kilo mintis vynų gamybą paversti šeimos verslu.

Dabar poros įmonė yra Lietuvos vyndarių asociacijos narė, ne kartą laimėjusi aukščiausių apdovanojimų.

Iki šiol Ramoškos pagamindavo iki pusketvirtos tonos vyno. Šiemet poros planai – didesni, numatoma pagaminti iki 10 tonų įvairių rūšių vynų, o tai reiškia apie 13 tūkstančių 0,75 litro talpos butelių. Uogas bei vaisius verslininkai superka iš aplinkinių gyventojų.

Dabar Ramoškų vyno jau gali paragauti sostinėje, Kaune, Druskininkuose, Nidoje bei Klaipėdoje besilankantys svečiai. T.Ramoškienė didžiuojasi, kad poreikis jų vynams yra kur kas didesnis, nei iki šiol jų planavo pagaminama. Tai puikus suvenyras iš Lietuvos, ypač mėgiamas turistų.

Buvusi fizinio lavinimo mokytoja, nemažai laiko dirbusi nekilnojamojo turto srityje bei kitus darbus T.Ramoškienė dabar visa galva yra pasinėrusi į vyndarystės rūpesčius.

Moteris tikino, kad buvusi daržinė buvo labai reikalinga kaip šiltos, gerai ventiliuojamos bei puikiai izoliuotos patalpos vynų gamybos procesams. Be paskolos tai padaryti būtų buvę neįmanoma.

Pageidaujantys pasinaudoti VSF paskola su INVEGOS garantija laukiami Lietuvos centrinėje kredito unijoje bei artimiausioje kredito unijoje pagal gyvenamąją vietą.

Daugiau informacijos apie projektą http://lku.lt/projektas-verslumo-skatinimas/

Statistika

Numatyta apmokyti daugiau nei 5 tūkst. asmenų

Tikimasi, kad daugiau jei 1200 asmenų pradės verslą, viliamasi, kad jie sukurs daugiau nei tūkstantį naujų darbo vietų.

Naujieji verslininkai gali pasinaudoti ir INVEGA garantijomis bei daliniu paskolų palūkanų kompensavimu iki 95 proc.

3388 asmenys jau dalyvavo mokymuose, tai yra apie 68 procentai numatyto mokymų dalyvių skaičiaus.

Jau suteiktos 279 paskolos, tai yra 23 procentai visų planuojamų paskolų.

Bendra paskolų portfelio suma - 15 milijonų 140 tūkst. litų.

Kartu su kredito unijų lėšų dalimi, kuri turi sudaryti ne mažiau 10 procentų, bendra išduotų paskolų suma yra 16 milijonų 820 tūkst. litų.

Vidutinis paskolos dydis yra kiek daugiau nei 60 tūkst. litų.

Šiemet per 7 mėnesius išduota 121 lengvatinė paskola už 6 milijonai 370 tūkst. litų, o tai yra trečdaliu daugiau nei pernai.

Lengvatinės paskolos bus teikiamos iki 2014 metų birželio 30 dienos, paskolą grąžinti reikia iki 2018 metų gruodžio 31 dienos.