NAUJOS KRITIMO TENDENCIJOS RYTINĖJE BALTIJOJE

Nors Lietuvos uostai – Klaipėda ir Būtingės naftos terminalas – kol kas išlaiko geresnę krovą nei pernai, nėra jokios garantijos, kad ji tokia ir išliks.

Tirpdo metų pradžios sėkmę

Į Rytinės Baltijos jūros regioną slenka visą ES erdvę apimantis ekonomikos lėtėjimas. Iš Europos, iš dalies ir dėl joje vykstančių neramumų, įskaitant ir karą Ukrainoje, į JAV ir Kiniją išteka kapitalas.

Nauji ekonomikos lėtėjimo reiškiniai jau jaučiami ir Lietuvoje. Dalis logistikos įmonių pertvarko savo veiklą, trumpina darbo laiką. Ryškiai mažesnius krovinių kiekius jau pajuto ir vežėjų įmonės. Pasirodė pranešimų apie mažesnių įmonių bankrotų proceso pradžią.

Pagal Klaipėdos uosto krovos rezultatus, kokio nors ekonomikos lėtėjimo, atrodo, negalėtų įtarti. Per pirmuosius keturis mėnesius Klaipėdos uostas krovė vienu procentu daugiau krovinių nei pernai. Iš viso 11,17 mln. tonų.

Kritimo tendencija pastebima, kai palyginama, jog po dviejų mėnesių krova siekė 5,75 mln. tonų arba 8 proc. daugiau nei pernai. Tuo tarpu per kitus du mėnesius – kovą ir balandį – krova buvo 5,42 mln. tonų. Tai ištirpdė atsiplėšimą nuo praėjusių metų, nuo 8 iki 1 procento. Nebūtų nieko nuostabaus, jei dar po dviejų mėnesių Klaipėdos uostas jau „sėdėtų minuse“.

Panaši tendencija ir su Būtingės naftos terminalu. Per pirmuosius du mėnesius turėjęs 15 proc. augimą, dar po dviejų mėnesių jį sumažino iki 6 proc.

Tai reiškia, kad tiek Klaipėdos uostui, tiek Būtingės naftos terminalui pastarieji du mėnesiai buvo daug sunkesni.

Priklausomybė nuo Rusijos krovinių

Šiuo metu tendencija tokia, kad Klaipėdos uostas ir Būtingės naftos terminalas dar išlaiko teigiamą krovą, o visi trys Latvijos jūrų uostai jau dirba blogiau nei pernai.

Rygos kritimas sudarė 10 proc., Ventspilio – net 26 proc. Nuo metų pradžios dar turėjęs teigiamą krovą į minusą jau nusirito ir Liepojos uostas (–1 proc.). Rygos uostas per keturis mėnesius krovė 6,15 mln. tonų, Ventspilio 2,99 mln. tonų, Liepojos – 2,54 mln. tonų.

Rusijos uostuose šiemet fiksuojama rekordinė trąšų krova, kuri siejama ir su buvusiais Klaipėdos uosto kroviniais.

Iš viso Lietuvos uostai (Klaipėda ir Būtingė) krovė 14,18 tonų, o trys Latvijos uostai (Ryga, Ventspilis ir Liepoja) – 11,67 mln. tonų.

Yra ir dar viena įdomi tendencija. Liepojos uostas jau visiškai priartėjo prie Ventspilio ir pagal krovą pretenduoja tapti antruoju Latvijos uostu po Rygos.

Šiuo metu Lietuvos verslininkai Liepojos uoste stato naują žuvų apdorojimo gamyklą, o tai dar padidins jo krovą ir realią galimybę aplenkti Ventspilio uostą. Kas būtų patikėjęs, kad buvęs didžiausias tarp Rytinės Baltijos šalių Ventspilio uostas nusiris iki tokių žemumų.

Panašiai atsitiko ir su Estijos jungtiniu Talino uostu. Jis per mėnesį krauna vidutiniškai 1,1–1,2 mln. tonų krovinių. Kažkada ir šis uostas buvo lyderiu tarp rytinės Baltijos uostų. Jo krova per mėnesį siekdavo 5–6 mln. tonų. Tai buvo tas laikas, kai Rusija dar neturėjo nei Ust Lugos, nei Primorsko uostų Leningrado srityje.

Tiek Talino, tiek Latvijos Ventspilio, iš dalies ir Rygos uostas buvo pernelyg smarkiai priklausomi nuo Rusijos krovinių.

Talino uosto situacija dabar netgi šiek tiek geresnė nei Latvijos uostų. Jis dar turi didžiulį keleivių jūrų keltais srautą, daugiausia į Suomijos Helsinkio uostą. Šiemet keleivių srautas yra maždaug 5 proc. didesnis nei pernai. Per mėnesį Talino uostas priima maždaug po pusę milijono keleivių. Galime palyginti, kad Klaipėdos uoste per šių metų 4 mėnesius buvo tik 56 tūkst. 872 keleiviai.

Mineralinių trąšų fenomenas

Šiemet neigiamos krovos tendencijos yra ir Rusijos uostuose. Rusijoje ryškiai sumažėjo naftos produktų eksportas. Baltijos uostų terminaluose krauta 9,3 proc. mažiau naftos produktų.

Kai kurie prieš Putino režimą nusiteikę Rusijos analitikai teigė, kad įtakos galėjo turėti tai, kad ukrainiečiai bepiločiais skraidymo aparatais kurį laiką nuolat atakavo Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.

Tai esą smarkiai atsiliepę ne tik Rusijos naftos produktų eksportui, bet ir jos vidaus rinkos aprūpinimui, ypač benzinu. Yra duomenų, kad benziną Rusija gaunanti iš Baltarusijos Mozyrio ir Novopolocko naftos gamyklų. Anksčiau šios gamyklos naftos produktus eksportuodavo, taip pat ir per Klaipėdos uostą. Dabar, kai Baltarusijos produkcijos eksportas per Lietuvą uždarytas, mūsų šalies valdžios iniciatyva, baltarusiai priversti naftos produktus, galbūt ir pigiau, parduoti Rusijai.

Apskritai Rusijos uostų krova šiemet yra sumažėjusi 3,1 procentų. Labiausiai krito anglių ir kokso, metalų, rūdų krova. Tačiau net iki 32,3 proc. išaugo mineralinių trąšų krova. Tai vėlgi siejama su Baltarusija. Panašu, kad per Rusijos uostus intensyviau pradėjo keliauti „Belaruskalij“ trąšos, daugiausia į Kiniją.

Tuo pat metu trąšos yra vienas tų krovinių, kurio kritimas Klaipėdos uoste per pastaruosius metus yra didžiausias. „Belaruskalij“ netektys Klaipėdos uoste nuo 2022 m. vasario geriausiai matėsi, lyginant 2021, 2022 ir 2023 m. krovą. 2021 m. bendra Klaipėdos uosto krova siekė 45,62 mln. tonų, 2022 m., kai jau neliko baltarusiškų trąšų, smuko iki 36,12 mln. tonų, o 2023 m. net iki 32,7 mln. tonų.

Turime Klaipėdos uosto verslo pažadą, kad 2024 m. krovos mažėjimas sustos, bus netgi augimas. Bet ta persvara, palyginti su blogiausiais Klaipėdos uostui pastarąjį dešimtmetį 2023 m., yra labai trapi.