Ant paminklų pritvirtinti QR kodai leidžia lankytojams telefonu atverti skaitmeninį memorialą.
Taip tradicinė kapavietė papildoma virtualia erdve, kurioje saugoma daugiau informacijos apie žmogaus gyvenimą.
Skirtingai nei ant paminklo, kur vietos informacijos pateikimui yra nedaug, internetiniame memoriale galima sukaupti kur kas daugiau turinio.
Galima išsaugoti ne tik vardą ir datas, bet ir istorijas, žmogaus biografiją, nuotraukas, šeimos istoriją, svarbius gyvenimo įvykius ar artimųjų prisiminimus.
Kai kuriose sistemose memorialai taip pat jungiami tarpusavyje, todėl atsiranda galimybė matyti šeimos ryšius ar net giminės medį.
Šeimos taip pat gali pasirinkti, ar memorialas bus viešai prieinamas, matomas tik per tiesioginę nuorodą, ar prieinamas tik privačiam žmonių ratui.
Kita svarbi skaitmeninių memorialų funkcija – prieinamumas.
Ne visi artimieji gali dažnai aplankyti kapavietę, ypač kai šeimos nariai gyvena skirtinguose miestuose ar užsienyje.
Tai yra kapavietę prižiūrinčių žmonių asmeninis reikalas.
Memorialas leidžia bet kuriuo metu prisiminti artimą žmogų, peržiūrėti nuotraukas, perskaityti istorijas ar pasidalinti savo prisiminimais.
Vis dėlto ši naujovė vertinama nevienareikšmiškai – daliai gyventojų skaitmeniniai QR kodai ant paminklų atrodo netinkami kapinių aplinkai.
„Kapinės visada buvo ramybės, pagarbos ir gyvo prisiminimo vieta, o ne skaitmeninė platforma ar interneto svetainė, kurioje reikia „skenuoti kodus“, kad kažką sužinotum, mano nuomone, tai peržengia ribas“, – teigė klaipėdietė Zita.
Uostamiesčio savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus patarėja Daiva Breivė teigė, kad Klaipėdoje jau yra pastebėjusi tokius lipdukus ant paminklų ir mano, kad toks asmens atminimo būdas gali populiarėti.
„Tikriausiai populiarės, kiekvienas žmogus sprendžia, ar platinti informaciją, ar pasilaikyti sau. Tai yra kapavietę prižiūrinčių žmonių asmeninis reikalas“, – teigė D. Breivė.
(be temos)