Dalį pareiškimų atmeta
Klaipėdos apygardos teisme pernai buvo iškeltos 125 bankroto bylos, per mėnesį – vidutiniškai po 10 bylų.
Tiesa, pareiškimų iškelti bankroto bylas pernai buvo gauta gerokai daugiau – 201, tačiau dalis jų nebuvo patenkinta, dalis – atsiimta.
2023 m. Klaipėdos apygardos teisme buvo iškeltos 127 bankroto bylos, nors pareiškimų iškelti bankroto bylas buvo gauta 167 – mažiau nei pernai.
„Kodėl tenkinami ne visi pareiškimai? Mano praktikoje yra buvęs ne vienas toks atvejis, kai, teismui gavus tokį pareiškimą, įmonė susimoka kreditoriams, pavyzdžiui, „Sodrai“ ar Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Jei atsiskaitoma su kreditoriumi, teismas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmeta“, – paaiškino Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus vadovo pareigas laikinai einantis teisėjas Aurimas Brazdeikis.
Pasak teisėjo, prašymai iškelti bankroto bylą atmetami tais atvejais, kai bankroto siekiama įmonėms, kurios yra veikiančios ir gyvybingos.
„Laikantis teismų pozicijos, bankrotas yra paskutinė priemonė, kai matoma, kad įmonę reikia likviduoti iš rinkos, nes ji nebeturi perspektyvų atsikurti, vėl veikti ir kurti pridėtinę naudą valstybės ekonomikai. Jei nagrinėjant prašymą dėl bankroto iškėlimo kyla kažkokių abejonių, jos neretai nusvyra tos įmonės naudai. Net jei pagal formalius požymius skolos beveik siekia įmonės turto vertę, bet mes matome, kad tai laikini sutrikimai, bankroto bylos nekeliame. Vis dėlto daugiau nei pusė pareiškimų yra tenkinama, bankroto bylos iškeliamos“, – pripažino A. Brazdeikis.
Pastebėjimas: teisėjas A. Brazdeikis teigė, kad pareiškėjams, nepagrįstai reikalaujantiems įmonei iškelti bankroto bylą, baudos už piktavališkumą gali siekti net iki 7 tūkst. eurų. / A. Ufarto / BNS nuotr.
Turi atkirtį piktavaliams
Teisėjo teigimu, būna retų atvejų, kai prašymas iškelti bankroto bylą yra piktavališkas.
Teismų pozicija yra tokia: jei kokia nors įmonė kam nors yra skolinga, kreditorius pirmiausia turėtų prisiteisti tą skolą individualiai, o ne iš karto reikalauti skolininkui kelti bankroto bylą.
Jei šią procedūrą siekiama apeiti iš karto reikalaujant kelti bankroto bylą, pats pareiškėjas gali sulaukti ne itin malonių pasekmių.
„Buvo atvejis, kai pareiškėjas savo prašymu kelti bankroto bylą bandė paspausti skolininką grąžinti skolą. Jis pateikė pareiškimą dėl bankroto, pradėjo skleisti įvairią negatyvią informaciją apie atsakovą interneto portaluose. Tada į tą įmonę kreipėsi tiekėjai, kurie nebenorėjo duoti prekių avansu be laidavimo, kitaip tariant, įmonės situacija tapo dar sudėtingesnė. Yra atvejų, kai teismai skiria net ir baudas pareiškėjams už tai, kad jie piktnaudžiavo teise dėl bankroto iškėlimo, užuot sprendę problemą įprastu keliu – prisiteisiant skolą“, – teigė A. Brazdeikis.
Pareiškėjams, nepagrįstai reikalaujantiems įmonei iškelti bankroto bylą, baudos už piktavališkumą gali siekti net iki 7 tūkst. eurų.
Beviltiški bandymai atsitiesti
Kaip ir ankstesniais metais, pernai Klaipėdos regione buvo įmonių, kurias, gelbėjant nuo bankroto, siekta restruktūrizuoti.
2023 metais tokių pareiškimų buvo 10, pernai – 12. Remiantis statistika, tie pareiškimai dažnai nėra tenkinami.
„Nes retai kuriai įmonei pavyksta atsitiesti. Būna, kad po ketverių metų restruktūrizavimo galiausiai vis tiek skelbiamas bankrotas“, – teigė teisėjas.
Jei vieni verslininkai bando gelbėti įmones restruktūrizavimu, kiti siekia ir tyčinių bankrotų.
Klaipėdos apygardos teisme pernai gauta 12 pareiškimų dėl tyčinių bankrotų, tiek pat, kiek ir užpernai.
Tyčiniai bankrotai sudaro 8–10 proc. nuo iškeltų bankroto bylų.
Nustebino Šilutė
Analizuojant bankrutuojančių įmonių situaciją, matyti, kad tam tikros tendencijos nekinta metų metais.
Yra atvejų, kai teismai skiria net ir baudas pareiškėjams už tai, kad jie piktnaudžiavo teise dėl bankroto iškėlimo.
Remiantis nemokumo procesų informacinio portalo duomenimis, įmonės, kurioms keliami bankrotai, arba iš viso neturi darbuotojų, arba juose yra 1–9 darbuotojai.
Per 2024 metus visoje Lietuvoje bankrutavo tik 7 įmonės, kuriose dirbo daugiau nei 50 darbuotojų.
„Tai reiškia, kad daugiausiai bankrutuoja nedidelės įmonės. Pagal sektorius bankrutuoja daugiausiai statybos bendrovės, didmenine ir mažmenine prekyba užsiimančios įmonės, automobilių ir motociklų remonto bendrovės ir apdirbamosios pramonės įmonės. Nepamenu, kad pernai man būtų tekę nagrinėti Klaipėdos regione bankrutavusios labai didelės įmonės bylą. Visuose mūsų regiono rajonuose situacija 2024 m. nelabai pasikeitė, išskyrus Šilutę, kur labai pagausėjo bankrotų. Lyginant su 2023 metais, jų padvigubėjo“, – pastebėjo A. Brazdeikis.
Suaktyvėjo valstybės institucijos
Remiantis nemokumo procesų informacinio portalo duomenimis, pernai, siekiant įmonių bankroto, itin suaktyvėjo VMI, jų pateiktų prašymų skaičius išaugo 50 proc.
Tačiau tiek „Sodros“, tiek ir pačių įmonių vadovų prašymų kelti bankroto bylą skaičius pernai, lyginant su 2023 metais, nepakito.
„Vis dėlto pareiškimų skaičius, kuriais siekiama kelti bankroto bylą, pernai padidėjo. Ar tai reiškia, kad suaktyvėjo valstybinės institucijos, ar pačios įmonės susiduria su sunkumais, neaišku. O gal tai natūralūs ekonomikos svyravimai. Kalbant apie bankrotus, Klaipėdos regione situacija stabili, tačiau visoje Lietuvoje, lyginant su 2023 m., pernai jų pagausėjo“, – pastebėjo teisėjas A. Brazdeikis.
2024 m. bankrotų statistika
Pernai Lietuvoje kasdien bankrutavo po 3 įmones, daugiausia bankrotų – statybos, prekybos, transporto sektoriuose ir apdirbamojoje gamyboje.
2024 m. buvo užfiksuoti 1 079 įmonių bankrotai – tai yra 16 proc. daugiau nei 2023 m., kai tokių atvejų buvo 929.
Daugiausia bankrotų pernai buvo fiksuota statybos sektoriuje, kur nemokumo atvejų skaičius pasiekė 243 – tai yra beveik 17 proc. daugiau nei 2023 m. (208 atvejai), tačiau 2,5 proc. mažiau nei 2022 m., kai buvo užfiksuoti 237 bankrotai.
Iš viso statybos sektoriuje Lietuvoje šiuo metu veikia 11 299 įmonės.
Antroje vietoje pagal bankrotų skaičių 2024 m. buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorius, kuriame užfiksuoti 237 bankrotai. Tai yra beveik 4 proc. daugiau nei 2023 m. (228 bankrotai), tačiau mažiau nei 2022 m., kai buvo fiksuotas 251 nemokumo atvejis.
Lietuvos didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje šiuo metu veikia daugiausia bendrovių – 23 601.
Transporto ir saugojimo sektoriuje, kuriam šiuo metu atstovauja 8 684 įmonės, pernai užfiksuoti 134 bankrotai – tai 74 proc. daugiau nei 2023 m. (77 bankrotai) ir 35,4 proc. daugiau nei 2022 m., kai tokių atvejų buvo 99.
Apdirbamosios gamybos sektorius, kuriame veikia 8 440 įmonių, 2024 m. buvo ketvirtasis pagal bankrotų skaičių su 121 užfiksuotu atveju. Tai yra 32 proc. daugiau nei 2023 metais (92 atvejai), taip pat beveik 25 proc. daugiau nei 2022 m., kai buvo užfiksuoti 97 bankrotai.
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje 2024 m. bankrotų skaičius (66) sumažėjo 20 proc., lyginant su 2023 m., kai buvo užfiksuoti 82 nemokumo atvejai. Šiuo metu apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas Lietuvoje teikia 3 837 bendrovės.
„Creditinfo Lietuva“ inf.
Naujausi komentarai