NIEKAS NEDAVĖ IR NEDUOS SUTIKIMO KIRSTI GIRULIŲ MIŠKĄ

Svarbiausia šios savaitės aktualijos tema pasisakė ir uostamiesčio savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

– Visuomenėje sklando gandas, neva Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius jau pritarė geležinkelio plėtrai Giruliuose, kartu pasmerkdamas Girulių mišką iškirtimui. Kokį dokumentą jūs pasirašėte?

– Niekas nedavė ir, tikiuosi, niekad neduos sutikimo kirsti Girulių mišką, kurį prieš beveik 200 metų sodino klaipėdiečiai. Dokumentą reikėtų skaityti nuo pradžios iki pabaigos. Savivaldybės administracija pritaria, kad būtų analizuojamos geležinkelio krovinių iš centrinės miesto dalies iškėlimo alternatyvos, ir siūlo tikslinti teritorijos ribas, analizuojant ir Klaipėdos, „Draugystės“, Rimkų geležinkelio stotis, ir teritoriją rajone, prie Kopūstų kaimo.

Prieš priimant sprendimą vystyti geležinkelio tinklą ar nevystyti, tiesti naujas atšakas ar ne, turi būti vertinamos ir autotransporto jungtys – kiek krovinių pasieks uostą geležinkeliais, kiek vilkikais ir pan. Taip pat svarbu ne tik ekonominių, bet ir ekologinių aspektų įvertinimas.

Parašo, pritariančio geležinkelio kelyno plėtrai Giruliuose ir Girulių miško iškirtimui, nėra. Yra tik antis, melaginga interpretacija, primityvus politikavimas, siekiant suklaidinti žmones.

– Tai savivaldybė nemato galimybių plėsti geležinkelio kelyną kertant Girulių mišką?

– Rengiant planus situacija turi būti įvertinta kompleksiškai. Tokia ir buvo mano parašo esmė. Galbūt viską plačiau buvo galima aprašyti tame pačiame rašte, kuris dabar kelia daug emocijų ir diskusijų, tačiau savivaldybės pozicija derinant naują miesto bendrąjį planą „Lietuvos geležinkeliams“ ir Susisiekimo ministerijai yra ne kartą išsakyta tiek raštu, tiek žodžiu.

Beje, tiek dabar galiojančiame miesto bendrajame plane, tiek naujame, kuris bus teikiamas tvirtinti miesto tarybai, jokia Pauosčio geležinkelio kelyno plėtra ir joks medžių kirtimas Girulių miške nėra numatytas. Nors „Lietuvos geležinkeliai“ ne kartą prašė, kad Girulių miške būtų pažymėta 50 ha teritorija plėtrai.

Bendrasis planas yra pagrindinis dokumentas, kuriuo vadovaujantis miestas plėtojamas. Savivaldybės administracija siekia, kad šis planas būtų kuo greičiau patvirtintas, nes jame yra ne tik nuostatos, saugančios Girulių mišką, bet ir leidžiančios vystyti kitus Klaipėdos žmonėms svarbius projektus.

– Tačiau Vyriausybė birželio 22 d. posėdyje jau priėmė nutarimą dėl Klaipėdos geležinkelio mazgo infrastruktūros vystymo planų rengimo pradžios, tačiau nutarime Kopūstų kaimo lyg ir nėra, o tai reiškia, kad visa plėtra bus planuojama miesto ribose. Ką savivaldybė ketina daryti toliau?

– Vyriausybei priėmus tokį sprendimą, mus ištiko lengvas šokas, nes tiek oficialiuose, tiek neoficialiuose pasisakymuose buvo kalbama, kad Kopūstų kaimo alternatyva bus nagrinėjama. Kai pradėjome aiškintis, kaip atsitiko, kad sprendimas priimtas kitoks, mums paaiškino, jog įsivėlė techninė klaida. Esą į Vyriausybės darbotvarkę pateko ne pataisytas sprendimo projektas, o senasis jo variantas...

Dabar Susisiekimo ministerija jau viešai paskelbė, kad liepos 1 d. vyksiančiame Vyriausybės posėdyje teiks tvirtinti patikslintą nutarimo projektą. Siūlomo pakeitimo esmė – aiškiai nurodyti planuojamas vertinti alternatyvas, tarp jų ir Kopūstų kaimą.

Tikimės, kad Vyriausybė laikysis savo įsipareigojimų tiek miestiečiams, tiek savivaldybei, ir analizė apims ne tik miesto savivaldybės administracines ribas, bet ir Klaipėdos rajoną.

– O jei Vyriausybės nutarimas liks nepakeistas? Kas tada?

– Pritarus Vyriausybei, būtų pradėtas rengti planas – skelbiamas konkursas, ieškoma rangovo, kuris bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ ar šiuo atveju Susisiekimo ministerijai tą planą rengs. Tačiau planavimo sąlygas išduos Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Tai ir bus esminis dokumentas šioje istorijoje. Būtent planavimo sąlygose bus įrašyta, ką kokioje teritorijoje galima daryti, kur leisti ar neleisti kirsti miško ir taip toliau. Savivaldybės administracija tikrai supranta šio dokumento svarbą ir garantuoja, kad jį išduodant viešumas bus užtikrintas.

Mes dėkojame tūkstančiams klaipėdiečių ir visos Lietuvos gyventojams už paramą saugant protėvių sodintus pajūrio miškus. Kartu mes galime atsispirti  technokratų primetamiems neva racionaliems sprendimams.