NUO TARŠOS KLAIPĖDOS UOSTĄ „GYDYS“ STANDARTAS

Ne kartą dėl taršos kritikuotas Klaipėdos uostas rengiasi garantuotai užtikrinti aplinkosauginius reikalavimus.

Neapsaugojo uosto nuo taršos

Klaipėdos uoste rengiamasi įdiegti pasaulyje visuotinai pripažįstamą aplinkos apsaugos vadybos standartą, vadinamą PERS (Port Environmental Review System).

Tai yra kažkas tokio, kai dėl aukštesnės aplinkosaugos garantijos diegiamas ISO 14001 standartas. Skirtumas tik tas, kad PERS atsižvelgia į uosto specifiką.

Įprastai PERS sertifikatas galioja dvejus metus. Išskirtinė jo savybė yra ta, kad uosto aplinkosaugos sertifikato laikymosi standartų laikymąsi kontroliuoja nepriklausomų ekspertų grupė „Nederland B.V.“.

Tokiame uoste kaip Klaipėdos, kur yra buvę nemažų skandalų dėl aplinkos taršos krovos produktais, yra rekomenduojama, kad PERS sertifikatas būtų susietas ir su sertifikavimo kompanija „Lloyd’s“, nes tai tarsi suteiktų dar didesnes garantijas, kad po PERS priedanga neįvyks koks nors aplinkos žalojimo incidentas dėl neteisingai laikomų ar kraunamų krovinių.

Panašių incidentų Klaipėdos uoste yra buvę nemažai, tačiau jie tarsi ir „užglaistyti“, nes nebuvo įsipareigojimo prieš tarptautines organizacijas. Nors Klaipėdos uoste buvo įdiegtas aplinkosauginis ISO 14001 standartas, jis neapsaugojo uosto nuo incidentų.

Reikalaus ir garantijų

PERS sertifikatas yra tarsi aukštesnis lygis. Baltijos jūros regione šis standartas yra įdiegtas tik dviejuose Suomijos uostuose – Helsinkio ir Raumos.

Europoje PERS standartas įdiegtas 33 uostuose, daugiausia Šiaurės ir Viduržemio jūros regionų, taip pat Prancūzijos ir Airijos uostuose. Iš buvusios postsovietinės erdvės šiuo metu PERS sertifikatą turi tik Azerbaidžano Baku tarptautinis jūrų prekybos uostas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija PERS sertifikatą planuoja įdiegti per artimiausius 2–3 metus. Jį įdiegus uostas jau galėtų vadintis žaliuoju uostu, nes turėtų tokio uosto kūrimo planą.

Akivaizdu, kad šiandien aplinkosauginių problemų yra, ir galbūt nemažų. Jei jų nebūtų, nereikėtų diegti ir to Klaipėdos uosto „gydytoju“ turinčio tapti PERS standarto.

PERS sertifikavimo sistema yra laikoma aukšto lygio. Neatsitiktinai ją remia Europos jūrų uostų organizacija (ESPO). Tačiau bet kokią gerą sistemą arba, kaip sakoma, medaus statinę gali sugadinti ir šaukštas deguto.

PERS sertifikavimo sistema reikalauja, kad būtų užtikrinta tikimybė, jog uostas nepadarys žalos gamtai, nepažeis aplinkos, bus padaryta viskas, kad pavyktų išvengti gamybinių avarijų.

PERS sistema apima ne tik vandens, bet ir oro, grunto, energetinį efektyvumą, triukšmą.

Diegiant PERS sistemą Klaipėdos uoste reikės daug ką naujai įvertinti, kad dulkių skleidimas iš uosto, koks buvo fiksuojamas esant didesniems karščiams, kai į krūvas supilti kroviniai perdžiūvo, nepasikartotų.

Tarsi uosto „gydytojas“

Šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ieško, kas parengtų techninį projektą dėl PERS standarto diegimo.

Šiame projekte turi būti visapusiškai išanalizuota situacija Klaipėdos uoste, įvertintos jo silpnosios vietos, kurios iki šiol sudarė prielaidas taršai.

Siekiant ekologiško uosto statuso gali tekti atsisakyti kai kurių veiklų. Taip pat gali būti iškeltos gerokai sugriežtintos sąlygos uosto naudotojams.

Kiekvienas uoste turėtų suprasti, kad naujos kartos uostų aplinkosauginis PERS standartas nėra koks nors gražus popieriukas, į kurį gali įvynioti daugybę su aplinkosauga susijusių uosto problemų.

Taip pat šis standartas negalėtų būti pagrįstas ir atsirašinėjimu, kad kai realiai klaipėdiečiai skųsdavosi tarša, iš uosto sklisdavo informacija, kad nieko nenutikę.

Akivaizdu, kad šiandien aplinkosauginių problemų yra, ir galbūt nemažų. Jei jų nebūtų, nereikėtų diegti ir to Klaipėdos uosto „gydytoju“ turinčio tapti PERS standarto.