Padangų perdirbėjai – po didinamuoju stiklu | Diena.lt

PADANGŲ PERDIRBĖJAI – PO DIDINAMUOJU STIKLU

Po savaitę trukusio gaisro padangų perdirbimo gamykloje Alytuje, aplinkosaugininkai ir ugniagesiai intensyviai sustiprino visų Lietuvoje veikiančių analogiškų įmonių veiklos kontrolę. Gargžduose padangas perdirbanti bendrovė per itin trumpą laiką sulaukė net trijų revizijų.

Gamykla Gargžduose – mažiausia

Lietuvoje veikia šešios naudotų padangų perdirbimo gamyklos. Viena jų – "Baltic Rubber" jau daugiau nei penkerius metus įsikūrusi Gargžduose.

Bendrovės "Baltic Rubber" vadovas Vilius Šeškauskas teigė, kad jo įmonė iš visų padangų perdirbėjų turbūt pati mažiausia Lietuvoje.

Bendrovė turi leidimą vienu metu sandėliuoti tik 100 tonų senų padangų. O Alytuje veikiančioje gamykloje, kurioje neseniai buvo kilęs pragaištingas gaisras, leidimą turėjo 2 tūkst. tonų.

Virsta aikštynų danga

V.Šeškausko teigimu, vienu metu jo vadovaujamoje įmonėje dažniausiai sandėliuojama apie 50 tonų padangų.

Esą visos padangos yra sandėliuojamos lauko aikštelėje po atviru dangumi.

"O patalpose mes tas padangas tik malame, ten padangų nelaikome, nes ten yra per mažai vietos. Sumalus padangas, lieka gumos granulės, metalo laužas ir tekstilės atliekos", – pasakojo V.Šeškauskas.

Susmulkinus padangas ir atskyrus metalą, jis išvežamas į metalo laužo supirktuvę, tekstilės atliekos – į sąvartyną, o gumos granules perka žmonės, kurie įrenginėja sporto ar vaikų žaidimo aikšteles, tiesia bėgimo takus.

Po nelaimės – didesnis dėmesys

Įmonės vadovas neslėpė, kad po gaisro Alytaus perdirbimo gamykloje ir jo bendrovė sulaukė didesnio įvairių institucijų dėmesio.

Per trumpą laiką gamykloje apsilankė bent trys komisijos – aplinkosaugininkų, ugniagesių ir kt. Patikrinimai yra nepasibaigę.

"Tokio dėmesio turėjo sulaukti visos analogiška veikla užsiimančios bendrovės. Tai – natūralu", – mano V.Šeškauskas.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Alfredas Šepštas patvirtino, kad Gargžduose veikiančioje senų padangų perdirbimo gamykloje pažeidimų nenustatyta.

"Nerimą kelia savavališki senų padangų sąvartynai. Dažniausiai apie tai praneša gyventojai. Jei nustatome teršėją ar tų atliekų savininką, priverčiame susitvarkyti. Jei kaltininko nustatyti nepavyksta, viską sutvarkyti turi savivaldybė savo lėšomis. Suverstų senų padangų dažniausiai užfiksuojame prie garažų bendrijų", – pastebėjo A.Šepštas.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Anonimas

o ka daryti ,jei sodo kaimynas pasistate sodo nameli,ir vietoj pamatu sudejo 200 padangulllllll

SUSIJUSIOS NAUJIENOS