Pajūrio krašte: po sniego lavinos – potvynis? Pereiti į pagrindinį turinį

Pajūrio krašte: po sniego lavinos – potvynis?

2026-01-13 15:30

Pajūrio krašte sniego storis kai kur siekia 40 centimetrų ar pusmetrį. Panašu, kad jei staiga atšils, pajūrio laukia dar neregėtas potvynis.

Grėsmės: specialistai perspėja, kad staiga atšilus sniego kalnai virs tokiu potvyniu, kokio pajūris senokai nematė.
Grėsmės: specialistai perspėja, kad staiga atšilus sniego kalnai virs tokiu potvyniu, kokio pajūris senokai nematė. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Slepia daug vandens

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus specialistė Janina Brastovickytė-Stankevič patikino, kad šiuo metu žemę nuklojusioje sniego dangoje vandens santykis yra labai didelis.

„Klausimas, kiek sniege yra vandens, nėra kvailas. Jis yra labai įdomus. Ne visose sniego dangose yra vienodas vandens kiekis. Šiuo metu iškritusio sniego dangoje vandens atsargos siekia 50 milimetrų. Tai yra daug“, – paaiškino J. Brastovickytė-Stankevič.

50 mm, pavyzdžiui, vasarą gali būti vadinama mėnesio kritulių norma. Rudeniop tai gali būti ir pusės mėnesio kritulių norma.

Šiuo metu visas šis vanduo tebėra virš žemės. Pačioje žemėje taip pat yra nemažai drėgmės, todėl specialistė neatmetė, kad po atšilimo pajūrio krašto laukia didelis potvynis.

Jei upės, Kuršių marios bus sukaustytos ledu, tada gali kilti labai didelių bėdų.

Plauks viskas?

Vakarų Lietuva turėjo kelias paras itin gausaus snygio. O kadangi laikosi stiprus šaltukas, sniegas netirpsta.

„Kada šis sniego kiekis gali būti pavojingas? Kai prasidės staigus atšilimas. O jei dar palis, turėsime nemenką potvynį. Plauks viskas. Bet jei šilimas bus tolygus ir lėtas, tada tirpimas nebus toks greitas. Šilumoje vyks garavimas. Tačiau tirpimas priklausys ir nuo to, kokia yra žemė, ar konkrečiose vietose yra įšalo“, – paaiškino specialistė.

Pajūrio krašte žemė neįšalusi, įšalo esą galima rasti tik apie Kauną ar šiauriniuose rajonuose.

Tačiau Vakarų Lietuvoje žemė yra įmirkusi, tad kyla klausimas, kokį kiekį vandens dirvožemis pajėgs sugerti?

„Tai labai svarbu. Kažkiek drėgmės žemė dar įgers. Bet yra ir dar vienas momentas: kokia situacija staigaus atlydžio metu bus upėse? Jei upės, Kuršių marios bus sukaustytos ledu, tada gali kilti labai didelių bėdų. Tai trukdys nutekėti vandeniui“, – teigė specialistė.

Hidrologė pastebėjo, kad Nemuno deltoje vandens lygis šiuo metu jau pradėjo kilti.

Rusniškiai stebi vandenyje skendinčius laukus ties estakada.

Mariose laukia ledo

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Gediminas Sližys patikslino, kad kol kas Nemunas ties Rusne nėra sukaustytas, upe juda ižas.

„Ledo dar nėra Atmatoje ir Skirvytėje. Teka tik tankus ižas. Tačiau Kuršių mariose yra daug sustingusio ižo. Kuršių mariose, prie kranto ties Nida, stebimas ižas, ties Vente ledo storis siekia iki 8 cm, vietomis properšos. Ant ledo lipti pavojinga“, – aiškino G. Sližys.

Hidrologas tikino, kad kol vyrauja stipriai neigiama temperatūra, potvynio grėsmės nemato.

„Bet jei staiga atšiltų, kretingiškiai pirmi stebės vandens lygio kilimą. Gali būti nuostolių ir kitur. Šiuo metu ledo danga formuojasi Nemune nuo Prienų iki Kauno hidroelektrinės. Nuo Smalininkų iki Rusnės taip pat dar nėra užšalęs“, – patikino G. Sližys.

Specialistas perspėjo, kad staiga ėmus šilti, vandens pakilimas bus neišvengiamas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra