Pirmadienį į uostamiestį atplauks pirmasis šiemet kruizinis laineris. Tądien oficialiai prasidės turizmo sezonas. Miesto vadovai ir turizmo sektoriaus atstovai neslepia – tikimasi itin aktyvios ir sėkmingos vasaros.

Startas – pirmadienį

Kaip teigė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė, pirmadienį suplanuota lainerio "Msc Opera" viešnagė Klaipėdoje – pirmoji.

Kruizinis laivas, kurio ilgis siekia 250 m, atplukdys 2 200 keleivių. Laineriu uostamiestį pasieks daugiausia Vokietijos, Prancūzijos, Italijos turistai.

Į ekskursijas išvažiuos daugiau nei 1 tūkst. užsieniečių, kurie rinkosi ekskursijas uostamiestyje, Kuršių nerijoje, Palangoje, Ventės rage.

Atplaukusieji taip pat dviračiais vyks į Smiltynę, kelios grupės pasirinko Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Klaipėdos kulinarinio paveldo edukacinę programą.

Laukia išbandymas

Dabar į Klaipėdą atplaukti yra užsiregistravę pusšimtis lainerių. Anot R.Savickienės, kelionės planus dar derina vienas laivas, tad tikimasi, kad šį sezoną uostamiestyje prisišvartuos 51 laineris.

"Viliamės, kad vėl sulauksime rekordinio skaičiaus turistų, nes daugiau nei 31 laivas yra didesnis nei 200 m, o tokie laineriai į Klaipėdą tradiciškai atgabena nuo 1,5 iki 3,5 tūkst. turistų", – prognozavo direktorė.

Tiesa, šį turizmo sezoną bus ir itin "karštų" dienų. Viena tokių – birželio 1-oji. Tądien į Klaipėdą atplauks net trys dideli kruiziniai laivai, kuriais atvyks apie 5 tūkst. turistų.

Šią dieną į ekskursijas juos išveš 70 autobusų, jas ves 70 vokiškai kalbančių gidų.

"Šiandiens Klaipėdai tai yra iššūkis. Tiek kokybiškų autobusų, kurie tiktų kruiziniais laivais atplaukiantiems turistams, surasti yra sudėtinga", – pripažino R.Savickienė.

Apsilankė apie 400 tūkst.

Praėjusiais metais į Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centrą užsuko 110 tūkst. turistų, tai yra beveik 9 proc. daugiau, palyginti su 2014-aisias.

"Pagal statistiką ir įvairius šaltinius, kalbama, kad turizmo ir informacijos centruose apsilanko maždaug apie 30 proc. visų į miestą atvykstančių turistų. Todėl galime teigti, kad 2015 m. Klaipėdoje viešėjo apie 400 tūkst. užsieniečių", – pastebėjo R.Savickienė.

Skaičiuojama, kad trumpalaikių vizitų metu vienas turistas išleidžia apie 25 eurus, kruiziniais laineriai atvykstantis žmogus – apie 40–45 eurus, o asmuo, kuris pasirinko ir nakvynę Klaipėdoje, – maždaug 100 eurų.

Vilios visas regionas

Šiemet turistams turėtų būti patrauklesnė ir miesto širdis, mat pasibaigus Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcijai Teatro aikštė ir vėl atverta visu grožiu.

"Labai norėčiau pasidžiaugti ne tik už Klaipėdos miestą, bet ir tuo, kad esame stiprus ir tvirtas, labai patrauklus regionas turizmui. Pabrėžiu – regionas. Manau, kad ši vertybė – viena stipriausių mūsų pusių", – pastebėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Kaip teigė miesto vadovas, šiųmetis turizmo sezonas išsiskiria tuo, jog Klaipėda ir jos regionas tapo lengvai pasiekiami, kaip niekada iki šiol. Padažnėjo ir padaugėjo skrydžių iš Palangos oro uosto į Londoną, Varšuvą, Minską, Maskvą.

Prie lengvesnio susisiekimo su Klaipėda prisidėjo ir galimybė šį kraštas pasiekti keltu iš Danijos.

Turistams – sraigtasparnis

Šį sezoną uostamiestį lankantiems užsieniečiams planuojama pasiūlyti ir naujovių. Nuo šiol į Dramos teatrą galima ateiti ne tik žiūrėti spektaklių – čia bus vedamos ir ekskursijos.

Tiesa, kol kas jos – tik lietuvių kalba, tačiau ateityje neatmetama galimybė organizuoti ir kitomis kalbomis.

Šiemet turėtų startuoti turistinis Karalienės Luizės maršrutas su gide, vilkinčia specialiai tam pasiūtą kostiumą.

"Klaipėdoje atsirado malūnsparnis ir nuo šiol bus organizuojami pasiskraidymai virš Klaipėdos ir Kuršių nerijos", – teigė R.Savickienė.

Nuo šių metų duris Klaipėdoje atvėrė ir du nauji viešbučiai.

Dėmesys – kultūrai

Šiais metais daug dėmesio bus skiriama ir kultūriniams renginiams.

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis pastebėjo, kad bendradarbiavimas su regiono savivaldybėmis vyksta jau dabar, o aiškesnius kontūrus jis turėtų įgauti kitąmet, kai uostamiestis taps Lietuvos kultūros sostine.

N. Lendraitis pastebėjo, kad klaipėdiečiams ir miesto svečiams turėtų būti įdomus jau tradiciniu tapęs "Vilties bėgimas", iki kurio starto liko jau visai nedaug. Tradiciškai daug dėmesio sulauks kitą savaitę vyksiantis laivų pardas bei birželio 3–5 d. šurmuliuosiantis Klaipėdos pilies džiazo festivalis.

Birželio 23 d. uostamiestyje nugriaudės Joninių šventė, kuri tradiciškai bus rengiama Jono kalnelio teritorijoje.

Gegužės 21-ąją uostamiestį užlies Gatvės muzikos diena. Tą pačią dieną bus organizuojama ir Muziejų naktis, kuriai jau dabar specialiai rengiasi Klaipėdos muziejai.

Vyks tradiciniai renginiai

Šiemet ir vėl bus rengiamas nepaprastai didelio susidomėjimo sulaukiantis Klaipėdos kariliono festivalis. Jį, tikimasi, atras ir užsienio turistai.

Būrius folkloro mėgėjų liepos viduryje į Klaipėdos senamiestį ir kitas viešąsias erdves turėtų sukviesti festivalis "Parbėg laivelis". Jame tikimasi sulaukti nemažai svečių iš užsienio – Gruzijos, Portugalijos, Italijos, Norvegijos, Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos ir kitų valstybių.

Kaip įprasta, tūkstančius lankytojų liepos 29–31 d. į Klaipėda privilios Jūros šventė, kurios metu vyks ir "Baltic Sail" regata. Liepos pabaigoje ir vėl vyks Muzikinis rugpjūtis pajūryje.

Minint miesto gimtadienį, šiemet ir toliau planuojama "žaisti" su miesto istorija.

"Galbūt ir vėl darysime gyvosios archeologijos projektą. Pernai bandėme prikelti kuršietiškus miesto istorijos akcentus. Panašia linkme galvojame judėti ir šiemet", – teigė N.Lendraitis.

Kruizinių laivų terminale rugpjūčio viduryje ir vėl vyks kalvystės pleneras "Keturi vėjai", nustebinti žada festivalis "Plartforma".

Budins senamiestį

Šiemet nuspręsta papildomai įveiklinti ir senamiestį. Tam specialiai buvo paskelbtas konkursas, kurio metu sulaukta 18 paraiškų.

N.Lendraičio teigimu, planuojama, kad apie trečdaliui pasiūlytų veiklų bus skirtas finansavimas. Jau po poros savaičių tikimasi paskelbti tikslią programą.

"Mes nesakome, kad senamiestis yra miręs, nors girdime tokią retoriką. Senamiestis yra gražus. Jį reikia tik papildomai įveiklinti bendradarbiaujant su verslu", – pabrėžė Kultūros skyriaus vedėjas.