PALAIKŲ LAIDOJIMAS JŪROJE VIRS REALYBE

Seime pradėta svarstyti, ar leisti Baltijos jūroje ir jos pakrantėse barstyti mirusių žmonių pelenus.

Paskutinės valios išpildymas

Šiuo metu, pagal Žmonių palaikų laidojimo įstatymą, yra trys būdai, kur galima laidoti kremuoto žmogaus palaikus – kape, saugoti kolumbariume, išbarstyti kapinėse tam skirtoje vietoje.

Realiai gana populiaria žmonių pelenų laidojimo vieta yra ir jūra. Ją renkasi tie žmonės, kurie, būdami gyvi, turėjo vienokį ar kitokį ryšį su jūra, laivyba. Galbūt mėgo buriuoti? Gal jų gyvenimo veikla ir kūryba buvo susijusi su laivais ar jūra?

Įprasta, kad ryšį su jūra turėję žmonės išsako artimiesiems savo paskutinę valią – kad pelenai būtų išbarstyti jūroje ar pajūryje. Įprasta, kad tokiais atvejais paskutinę žmogaus valią reikia gerbti.

Tai, kad žmonės prie jūros renkasi savo paskutinę "stotelę", liudija rasti žetonai su tam tikrais kodais – identifikaciniais numeriais. Kartais ir viešumoje pasirodo pranešimų, kad vieno ar kito asmens sudeginti pelenai išpilti į jūrą.

Tai, kad žmonės prie jūros renkasi savo paskutinę "stotelę", liudija rasti žetonai su tam tikrais kodais – identifikaciniais numeriais.

Kitų šalių patirtis

Seimo narys Linas Jonauskas teigė, kad viena populiariausių žmogaus pelenų barstymo vietų yra Pajūrio regioninio parko teritorija.

Ar toks pelenų barstymas yra legalu? Kaip elgtis žmonėms, jei jie vykdo artimojo valią, kurią jis buvo pareiškęs dar būdamas gyvas?

"Nėra draudžiama pelenus barstyti kitose vietose, nei numato Žmonių palaikų laidojimo įstatymas. Nėra aiškiai reglamentuota, ar galima barstyti pelenus prie jūros?" – svarstė Seimo narys.

Netgi baudos negalima skirti žmogui, jei jis artimojo pelenus išbarstė prie jūros, nes tai draudžiančios nuostatos nėra Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekse.

L.Jonauskas ir pasiūlė Baltijos jūrą, bet ne arčiau kaip 5 km nuo kranto, įtraukti į tą zoną, kur būtų legaliai leidžiama barstyti mirusiųjų pelenus. Tai reikštų, kad, norėdami išbarstyti mirusiojo pelenus į jūrą, artimieji turėtų plaukti laivu.

Anot L.Jonausko, 5 km nuo kranto zona pasirinkta įvertinus kitų šalių patirtį.

Tokiu atveju visas pajūris taptų vieta, kur pelenus barstyti būtų draudžiama.

Pelenų barstymas be gėlių

Nors pelenai nėra kokie nors pavojingi, mirusiųjų pelenų išbarstymo vietoje rasti žetonai su numeriais ir privertė procedūrą nuo kranto iškelti į jūrą. Vis dėlto pašaliniam žmogui nėra malonu rasti žetoną, kuris iš karto leistų suvokti, kad prie jūros buvo "laidojamas" žmogus.

Žmonių palaikų laidojimo įstatymas dar tik svarstomas Seime, jo priėmimas numatytas antroje šių metų pusėje. Jau dabar pasigirdo siūlymų, kad galbūt reikėtų ne viską reglamentuoti įstatymu. Kodėl nenumačius, kad žmogaus pelenai gali būti barstomi ir, tarkim, nuo Palangos tilto į jūrą.

Galbūt tai turėtų būti daroma be plastikinio pelenų žetono, kuris su pelenais kremavimo įstaigoje yra dedamas į kapsulę, nuošalesnėje vietoje, kad nepiktintų kitų žmonių?

L.Jonausko nuomone, tokiose vietose kaip Palangos tiltas, kur žmonės ilsisi, deginasi, maudosi jūroje, nereikėtų numatyti palaikų laidojimo vietos. Jei pajūryje ir būtų tokios vietos, jos turėtų būti nuošaliau. Kai kuriose šalyse yra  tam specialiai pažymėtos zonos prie vandens.

Dar vienas svarbus niuansas, kad, laidojant arba išbarstant mirusiųjų pelenus į jūrą ar pajūryje, neturėtų būti į vandenį metama gėlių ar kas nors kita. Atsisveikinimas su artimaisiais turėtų vykti prieš tai kitoje vietoje.