PAMOKA PRIVAČIAM VERSLUI

Jau greitai bus metai, kai pirties paslaugas Smiltynėje teikia savivaldybei priklausanti įstaiga "Klaipėdos paplūdimiai". Skęstančiųjų gelbėjimo tarnybai pavedę rūpintis Smiltynėje esančia pirtimi miesto politikai neapsiriko, nes objektas dirba pelningai.

Jau greitai bus metai, kai pirties paslaugas Smiltynėje teikia savivaldybei priklausanti įstaiga "Klaipėdos paplūdimiai". Skęstančiųjų gelbėjimo tarnybai pavedę rūpintis Smiltynėje esančia pirtimi miesto politikai neapsiriko, nes objektas dirba pelningai.

Pernai nuo rugsėjo 1 d. verslininkai, kurie nuomojosi pirtį ir teikė jos paslaugas, su savivaldybe sutartį nutraukė, nes šis verslas esą neapsimokėjo.

Tada Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybai – biudžetinei įstaigai "Klaipėdos paplūdimiai" be tiesioginės veiklos – poilsiautojų saugumo užtikrinimo paplūdimiuose – pavesta teikti ir pirties paslaugą.

"Pirtis dirba pelningai, iš miesto biudžeto negauname nė cento. Iš tų pačių uždirbtų pinigų dar ir remontą atlikome", – teigė įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" vadovas Virginijus Urbonas.

Per pačius vasaros karščius pusantro mėnesio pirtis Smiltynėje buvo remontuojama. Šiuo metu ji dirba penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais. Lankytojai už dvi valandas moka po 20 litų.

"Mes, kaip ir planavome, per metus turėtume surinkti apie 84 tūkst. litų. Bet šiemet pajamos bus mažesnės, apie 70 tūkst. litų, nes remontavome pirtį ir beveik du mėnesius neteikėme šių paslaugų", – teigė "Klaipėdos paplūdimių" finansininkė Sonata Navickienė.

Iki 2013 m. rudens šią pirtį bendrovė "Klaipėdos paplūdimiai" nuomojo verslininkams, kurie kas mėnesį savivaldybės įmonei turėjo sumokėti per 2 tūkst. litų nuompinigių ir dar – už išeikvotą elektros energiją. Tačiau verslininkai nuomą nutraukė, nes esą neišsilaikė.

"Tada mes pagalvojome: reikia pabandyti. Ir mums ta pirtis apsimoka. Kodėl privačiam verslui tai nepavyko, nežinau. Ten, kur funkcionuoja pinigai, visko pasitaiko. Mūsų darbuotojai – sąžiningi, o lankytojų apskaitą fiksuoja vaizdo stebėjimo kameros. Be to, dabar žmonės, negavę kvito už paslaugas, žino, kur paskambinti ir kam pasiskųsti", – tvirtino S.Navickienė.

Paskaičiuota, kad iš pirties paslaugos per metus būtų surenkama per 80 tūkst. litų. Jos išlaikymo išlaidos siektų apie 60 tūkst. litų. Likusius pinigus – apie 24 tūkst. litų – siūloma panaudoti pirties ir gelbėjimo stoties infrastruktūrai gerinti.