„Priežastis – reiškinys, vadinamas nuotvanka, (čia ne kažkoks įmantrus lietuviškas keiksmažodis, o tik terminas priešingas patvankai). Jo metu dėl iš rytų stabiliai pučiančio vėjo nukrenta jūros lygis rytinėje Baltijos jūros dalyje ir pakyla ties Švedijos krantais (vakarinėje)“, – mokslo svetainėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ rašė meteorologas.
Kaip rodo meteo.lt duomenys, Klaipėdos jūrų uosto vandens matavimo stotyje vandens lygis per pastarąsias 3,5 savaitės nukrito net 1 metru. Štai sausio 10–11 d. naktį vandens lygis siekė maždaug 538-539 cm, o vasario 4-ąją buvo tik apie 434–438 cm.
„Kaip dažnai toks reiškinys pasikartoja negaliu pasakyti (jūrą ir krantus tyrinėjantys specialistai galbūt patikslins mane), bet kiek pamenu per 1–2 metus bent vienas toks ryškesnis nuotvankos atvejis būna. Klaipėdos uostui toks reiškinys nėra ekonomiškai naudingas. Dėl kritusio vandens lygio nebegalima pilnai pakrauti krovininių laivų (nes kitaip jie pasiektų Klaipėdos kanalo dugną) ir tai reiškia prarastas pajamas ar net nuostolius“, – teigė meteorologas.
G. Valaikos įžvalgas papildė Vilniaus universiteto prof. dr. Donatas Pupienis.
1902–1965 m. laikotarpiu nuotvankos pasitaikydavo praktiškai kiekvieną metų mėnesį. Stipriausios jos būdavo lapkričio–kovo mėnesiais, kai jūros lygis nukrisdavo iki – 79 cm žemiau daugiamečio nulio. Pagal dabartinę matuoklę tai atitiktų 421 cm.
Stipriausios nuotvankos užfiksuotos 1937 m. sausį ir 1954 m. vasarį. Kiek silpnesnės buvo fiksuotos 1954 m. kovą (–78 cm) ir 1919 m. lapkritį (–77 cm). Silpniausios nuotvankos pasitaikydavo birželio–rugsėjo mėnesiais (–32 – –45 cm).
Tačiau išskirtiniai metai buvo 1972, 1978 ir 1984, kai jūros lygis nukrito atitinkamai iki –81, –90 ir –91 cm žemiau dabartinio nulio (500 cm).
Orų prognozė
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad penktadienio dieną daug kur nedideli krituliai, vyraus sniegas. Pietvakariniuose rajonuose kai kur silpna lijundra. Vietomis pustys. Vėjas rytinių krypčių, 7–12 m/s. Temperatūra 2–7 laipsniai šalčio.
Šeštadienį daug kur pasnigs, vyraus nedidelis sniegas. Vėjas šiaurės rytų, rytų, 6–11 m/s. Temperatūra naktį 3–8, dieną 2–6 laipsniai šalčio.
Sekmadienio naktį vietomis truputį pasnigs, dieną sniego tikimybė maža. Vėjas šiaurės rytų, 7–12 m/s. Temperatūra naktį 9–14, pietiniuose rajonuose daug kur 5–8, dieną 5–10 laipsnių šalčio.
Hidrologinė situacija
Vasario 6 d. šalyje stebimas vandens lygio svyravimas iki 27 cm per parą.
Artimiausiomis dienomis galimas didesnis vandens lygio svyravimas. Ant ledo atsiras vandens. Vietomis, kur ledas plonesnis, jis gali šiek tiek susilpnėti.
Upėse stebimas ižas, priekrantės ledas, kai kur susidariusi ledo danga, vietomis ledas su properšomis, ledų sangrūdos. Ledo danga apsitraukę ežerai. Informaciją apie išmatuotą ledo storį rasite čia.
Primenama, kad ežeruose ledo storis laikomas tvirtu ir jau gali išlaikyti žmogų, kai yra ≥7 cm. Grupei žmonių išlaikyti ledo storis turi būti ne plonesnis kaip 12 cm. Upėse ledo danga niekada nebūna saugi! Daugiau naudingos informacijos rasite čia.
Kuršių marios užšalusios, ties Vente ir Nida ledo storis 39–45 cm.
(be temos)