Palanga sako išgyvenanti istorinį lūžį. Kurorte gyventojų popieriuje skaičius perkopė 20 tūkstančių.

„Pavyzdžiui, lyginant prieš dešimt metų, buvo 16,3 tūkst. deklaruotų gyventojų. Per dešimt metų mes 4 tūkstančiais pažengėme į priekį“, – teigė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Šarūnas Vaitkus / P. Adamovič / BNS nuotr.

Būstus kurorte įsigiję pastebi, kad itin sparčiai Palanga ūgtelėjo po pandemijos. Ir atvirauja, kad čia įsigijo nekilnojamąjį turtą, nes dažnai atvažiuoja ir dabar kaskart nereikia brangių viešbučių ieškoti.

„Grynas oras, sveikata, jūra, smėlis – tiesiog pagerinti sveikatą“, – sakė moteris.

„Ne taip seniai įsigijome, bet atvažiuojame su vaikais, anūkais, su kaimynais, su draugais, pasportuojame, dviračiais važinėjame“, – pasakojo pašnekovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Palangoje auga net keli nauji rajonai. Daug statybų Nemirsetoje, itin mėgstami Kunigiškiai. Nors vietiniai pastebi – dauguma namus pasistačiusiųjų čia tik vasaroja.

„Nuolatinių mažai Kunigiškėse. Iš kitų miestų suvažiavę, susipirkę nekilnojamą būstą, antrą trečią būstą. Žiemą čia tuščia“, – tikino palangiškis.

Bet Palangos vadovas sako, kad nemažai naujakurių tampa tikrais palangiškiais. Ypač jaunos šeimos.

„Jeigu prieš dešimt metų galvojome, ką daryti su Šventosios darželiu, nes labai labai mažai buvo vaikų, tai šiemet yra tik dvi trys laisvos vietos darželyje. Vadinasi, mums reikės ne galvoti, ką daryti, o kaip pastatyti naują darželį“, – nurodė Š. Vaitkus.

Ir Neringoje gyventojų kasmet daugėja.

„Šiais metais yra padidėję 175 deklaruotais gyventojais, tačiau noriu paminėti, jog kasmet Neringoje 200 sumažėja, 200 padidėja. Tai toks balansas. Metų gale būna prieaugis 60–120 žmonių ir tai jau eina daugelį metų stabiliai į viršų“, – teigė Neringos meras Darius Jasaitis.

Darius Jasaitis / E. Ovčarenko/ BNS nuotr.

Po Nepriklausomybės atkūrimo Neringoje gyventojų skaičius didėjo sparčiausiai iš visų Lietuvos miestų. Jų pagausėjo net 80 procentų.

Perpus daugiau žmonių apsigyveno ir Klaipėdos rajone.

„Plečiasi, aišku, stato mokyklas, darželius, ko labiausiai trūksta, bet manau, kad čia viskas su laiku“, – pastebėjo moteris.

„Yra parduotuvė, stotelė, perėja per plentą – mes kaip mieste gyvename“, – sakė kita pašnekovė.

Gyventojų skaičiumi kurį laiką smukusi Klaipėda irgi atsigauna. Anot demografinius bei socialinius-ekonominius pokyčius regione stebinčios Klaipėdos universiteto mokslininkės, žmonės uostamiestį, kaip ir Palangą, renkasi ne tik dėl jūros šalia, bet ir dėl geros gyvenimo kokybės.

„Prisiminkime, kad Klaipėdos miesto savivaldybė sukūrė labai ambicingą strategiją pritraukti jaunus talentus. Aš manau, kad tai irgi turi įtakos“, – svarstė Klaipėdos universiteto mokslininkė Daiva Berkulevičiūtė-Kriukienė.

Tuo tarpu Neringos gyventojais dažnai tampama dėl lengvatų. Tada nereikia mokėti keliantis per marias ir įvažiuojant į saugomą teritoriją.

„Žiūrint į tai, kad pas mus GPM nuolat auga ir didėja pajamos, tai manome, kad pridėtinė vertė dėl to, kad miestas yra augantis bent jau popieriuje – yra“, – pabrėžė D. Jasaitis.

Bet daugiau gyventojų – tai ne tik pilnesnės savivaldybių kišenės.

„Didėja vartojimas, kuriamas bendrasis produktas. Kita vertus, reikėtų nepamiršti ir neigiamo aspekto, nes didėja apkrova aplinkai, didėja transporto spūstys. Ne visos savivaldybės dar yra pasiruošusios taip greitai reaguoti ir atnaujinti savo socialinę infrastruktūrą“, – kalbėjo D. Berkulevičiūtė-Kriukienė.

Kad pajūryje gyventojų daugėja, pasak mokslininkės, nereikėtų stebėtis. Tai pasaulinė tendencija, kuri ir pas mus prigyja – žmonės visur mėgsta pakrančių miestus.