PASKIEPYTAS TIK KAS DEŠIMTAS JŪRININKAS

Nors tarptautinės jūrinės organizacijos ir kreipėsi į šalių vyriausybes, prašė atsižvelgti į jūrininkų svarbą pasaulinei prekybai, į jų šauksmą nebuvo atsižvelgta.

Nepakliuvo į prioritetines grupes

Jūrinio verslo analitikų tyrimas parodė, kad net 87 proc. jūrininkų nėra gavę net pirmojo skiepo. Kitas rodiklis rodo, kad tarp jūrininkų palyginti nedaug „antivakserių“ – 86 proc. nurodė, jog norėtų skiepytis.

Kodėl tiek mažai jūrininkų paskiepyta? Atsakymas paprastas – dauguma jūrininkų yra sveiki žmonės, nes jų sveikata nuolat sekama, todėl jie nepakliūva į jokias prioritetines skiepijimo grupes.

Labai mažai šalių jūrininkus laiko itin svarbia pasaulinės ekonomikos dalimi ir jų profesijai, kaip prioritetinei, numatė skiepijimo nuo COVID-19 pirmenybę.

Sudarė sąrašus

Tarp tų šalių, kurios nei jūrininkams, nei kitiems transporto darbuotojams netaikė jokio pirmumo, yra ir Lietuva.

Per Susisiekimo ministeriją buvo renkama informacija, kiek jūrininkų, jūrų ir oro uosto darbuotojų, geležinkelininkų ir kitų transporto specialistų reikėtų paskiepyti pirmumo tvarka. Susidarė kelių tūkstančių žmonių sąrašas.

Vėliau paaiškėjo, kad tas darbas – sąrašų sudarinėjimas – buvo bevertis. Iš sveikatos sistemos buvo gautas atsakas, kad nei jūrininkams, nei transportininkams jokių pirmumo teisių skiepytis nuo COVID-19 nebus.

Jūrininkai piktinosi ne tik tuo, kad negavo skiepų, bet ir tuo, kad grįžus iš prekybinių laivų reisų jiems tenka izoliuotis, nors prieš tai jūrininkai buvo prilyginti diplomatams ir izoliacija jiems netaikyta.

Prabilo apie pažeistą konvenciją

Tarptautinė darbo organizacija ir toliau ragina šalis skirti daugiau dėmesio jūrininkams, transportininkams.

Ši organizacija, kuri rengiasi priimti specialią rezoliuciją dėl transporto darbuotojų vakcinacijos, kreipėsi į Pasaulio sveikatos organizaciją, kad ši paragintų šalis, taip pat vakcinos gamintojus dalį preparatų skirti jūrininkams ir transporto darbuotojams.

Išvada tokia – jei dėl COVID-19 ir jos atmainų sutriktų pasaulinė prekyba, pasekmės būtų ne ką mažesnės nei pati pandemija.

Iškelta idėja, kad uostuose turėtų būti steigiami vakcinacijos punktai, kur būtų skiepijami į uostą atplaukę jūrininkai. Taip galėtų būti skiepijami tie jūrininkai, kurie dalyvauja ilguose, po pusmetį trunkančiuose reisuose.

Trumpųjų nuotolių laivybos jūrininkai, jūrų keltų įgulų nariai turėtų būti skiepijami savo šalyse suteikiant jiems prioritetą.

Tarptautinė darbo organizacija iškėlė prielaidą, kad šalys, kurios nesuteikia prioriteto skiepyti jūrininkus, pažeidžia tarptautinę jūrininkų darbo jūroje konvenciją.