Klausimas išspręstas

Neįtikėtino likimo šviesulys visą savo gyvenimą aukojo tam, kad jo tautiečiai nepamirštų lietuviško žodžio.

Palangoje gyvena jo anūkė Liudvika Rūsna Vaineikytė.

Jos iniciatyva ir nuspręsta garsųjį gydytoją palaidoti kurorto kapinėse šeimos kapavietėje.

„Kol buvo gyvas mano tėtis ir jo sesės, senelio palaidojimu kažkaip nesirūpinau. Ilgai neapleido mintis nuvažiuoti ir prašyti, kad galėčiau palaidoti. Bet kur? Mano tėtis palaidotas Palangoje. Senelė – Vilniuje, Rasų kapinėse. Kur laidoti senelio urną? Ilgą laiką buvęs atviras klausimas dabar išsisprendė“, – prieš pat laidotuvių ceremoniją dienraščiui teigė L. R. Vaineikytė.

Liudvika Rūsna Vaineikytė / Vytauto Petriko nuotr.

Saugojo Anatomijos muziejuje

L. Vaineikis (1869–1938) buvo gydomas Kauno karo ligoninėje, ten jis ir mirė.

Po jo mirties generolo V. Nagevičiaus dėka (jis buvo artimas šeimos bičiulis) L. Vaineikio urna su pelenais buvo įmūryta Karo muziejaus sienelėje.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, kažkas iš buvusių kolegų medikų, bijodamas, kad nesuniokotų urnos, ją išėmė ir paslėpė.

Ilgus metus urna su L. Vaineikio pelenais buvo saugoma Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Anatomijos muziejuje, vakar jie palaidoti šeimos kape Palangos kapinėse.

Sudėtingas gyvenimo kelias

1897–1900 m. gyvendamas kurorte, L. Vaineikis vertėsi gydytojo praktika, dalyvavo lietuvių tautiniame judėjime: priklausė lietuvių draugijoms, surinko ir užrašė daug tautosakos, organizavo slaptus ratelius, drauge su kitais lietuvių inteligentais organizavo pirmąjį lietuvišką spektaklį, parengė Paryžiuje pasaulinės parodos lietuviškąjį skyrių, rėmė uždraustų knygų gabenimą ir platinimą.

Ilgą laiką buvęs atviras klausimas dabar išsisprendė.

Už tai buvo įkalintas Mintaujos bei Liepojos kalėjimuose, vėliau penkeriems metams buvo ištremtas į Jakutiją.

Panaikinus spaudos draudimą, 1904 m. nuo likusios bausmės jis atleistas.

1921 m. su šeima grįžęs į Palangą, L. Vaineikis kurorto vidurinėje mokykloje dirbo mokytoju. 1928 m. dėl politinių priežasčių jis buvo priverstas persikelti į Alsėdžius, nors jam už kultūrinę ir visuomeninę veiklą buvo paskirta visuomenės veikėjo pensija ir įteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinas. Vėliau leista grįžti į Palangą, buvo paskirtas kurorto gydytoju.

1933 m. L. Vaineikis išrinktas Palangos burmistro pavaduotoju, tačiau Kretingos apskrities viršininkas jo nepatvirtino.