Rezervinių projektų sąraše

Klaipėdos savivaldybės Kultūros, sporto ir turizmo departamento direktorius Ričardas Zulcas patvirtino, kad, baigiantis pilies bokšto atstatymo darbams, savivaldybės administracija antrą kartą teikė paraišką Kultūros ministerijai, kad gautų ES finansavimą pilies bokšto ekspozicijai įrengti.

„Mūsų paraiška dėl pilies bokšto įrengimo finansavimo buvo atmesta, nors tarsi ir užteko balų, bet ji pateko į rezervinių projektų sąrašą, kitaip sakant, liko už brūkšnio. Tačiau yra galimybė užsakyti ekspozicijos techninį projektą, todėl skelbsime konkursą. Tikėtina, tai pavyks padaryti šią vasarą“, – teigė R. Zulcas.

Dienraščio duomenimis, ekspozicijos įrengimas galėtų kainuoti apie 800 tūkst. eurų.

Skaičiavimai pateikti remiantis archeologijos ekspozicijos Pilies muziejuje įrengimo kainų analogu.

Diskusija virs realybe?

Panašu, kad pilies bokšto atstatymu miestas neapsiribos.

Uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus jau ne kartą pasisakė, kad vertėtų pagalvoti apie visos Klaipėdos pilies atstatymą.

Dar 2017 m. buvo surengta tarptautinė konferencija, ten pateiktas pilies 3D modelis, kuriame labai detaliai parodytos visos būsimos patalpos.

Taigi po pilies bokšto pastatymo vėl atsinaujino diskusija, kad verta atkurti visą Klaipėdos pilį.

Tapo akivaizdu, kad pilis labai papuoštų miestą, tik mums reikėtų galvoti apie būsimos pilies funkcijas.

„Tapo akivaizdu, kad pilis labai papuoštų miestą, tik mums reikėtų galvoti apie būsimos pilies funkcijas. Kai bus apsispręsta, kas bus toje pilyje, galėsime užsakyti architektūrinio projekto konkursą“, – kalbėjo R. Zulcas.

Manoma, kad visos pilies atstatymo sąmata būtų nemaža, nes vien bokšto statybos kainavo 4 mln. eurų.

„Iš viso Klaipėdos pilį sudarė penki bokštai. Šitas atstatytasis – didžiausias, keturi likusieji – mažesni. Dar turėtų būti atkurti tūriai, jungiantys bokštus. Kitas svarbus dalykas – piliavietėje yra atverti senosios pilies pamatai, kurie dėl oro sąlygų nyksta. Būtų gerai tuos reliktus uždengti statinio korpusu. Žinoma, nebūtina pastatyti visą pilį iš karto. Juk Šventosios šeimynos katedra Barselonoje irgi statoma daugiau nei šimtą metų“, – kalbėjo R. Zulcas.

Įkvepianti kaimynų patirtis

Antra vertus, Marienburgo pilis dabartinėje Lenkijos teritorijoje savo apimtimis buvo kelis kartus didesnė nei Klaipėdos ir per Antrąjį pasaulinį karą taip pat labai nukentėjo, tačiau lenkai ją visiškai atstatė ir didžiuojasi šiuo neįkainojamu kultūros paminklu.

„Šiuo metu situacija kita, pasaulyje daug nestabilumo. Dabar visos lėšos labiau kreipiamos į saugumo sritį, tačiau kultūrai irgi reikia skirti pinigų, nes vardan jos iš esmės ir kovojama. Pilis būtų labai stiprinantis pilietinės savimonės veiksnys, pasididžiavimas savo miestu, šalimi“, – pabrėžė R. Zulcas.

Ričardas Zulcas. Vytauto Petriko nuotr.

Teigta, kad pradžioje, prieš atstatant Klaipėdos pilies bokštą, buvo daug skepticizmo, tačiau jį pastačius klaipėdiečiai labai džiaugiasi nauju kultūros objektu.

„Žinojau, kad taip bus, remdamasis kitų šalių patirtimi. Pavyzdys – Berlyno pilis. Pradžioje buvo atvertas tik vienas jos kampas, bet kai žmonės jį pamatė, kilo kalbos, kad būtina atstatyti visą pilį. Manyčiau, kad ir Klaipėdoje bus panašiai. Manau, bokšto atsiradimas bus tas postūmis visos pilies atstatymui ir pas mus“, – teigė R. Zulcas.

XVIII a. antroje pusėje Klaipėdos pilis buvo apleista ir pamažu nyko, o XIX a. pabaigoje galiausiai buvo nugriauti svarbiausi pilies mūro pastatai.