Uostamiesčio gelbėtojai džiaugiasi, jog per du pirmuosius vasaros mėnesius Baltijos jūra aukų nepareikalavo – skenduolių nebuvo, tačiau poilsiautojai pamėgo inscenizuoti skendimus. Besidarbuojančiųjų pliažuose teigimu, didžiausio darbymečio jie sulaukė liepą.

Uostamiesčio gelbėtojai džiaugiasi, jog per du pirmuosius vasaros mėnesius Baltijos jūra aukų nepareikalavo – skenduolių nebuvo, tačiau poilsiautojai pamėgo inscenizuoti skendimus. Besidarbuojančiųjų pliažuose teigimu, didžiausio darbymečio jie sulaukė liepą.

Problemų kėlė sveikata

Šiais metais vasaros sezonas Klaipėdoje pasižymėjo keliomis karščio bangomis. Gegužės pabaiga ir birželio pradžia lepino aukšta temperatūra, todėl jau tada paplūdimius nugulė poilsiautojai.

Antrąjį kvėpavimą pliažai įgavo nuo liepos: didėjant kaitrai, į pajūrį traukė vis gausesnis poilsiautojų būrys.
Nors skenduolių šiais metais nebuvo, tačiau besidarbuojantieji pliažuose tikina vos spėjantys suktis.

"Sezono pradžioje, kai buvo labai karšta, poilsiautojai daugiausia problemų turėjo dėl insultų, nes po žiemos kūnai dar nebuvo pripratę prie šilumos", – pasakojo biudžetinės įmonės "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.

Apsimeta skęstančiais

Pašnekovas prisiminė, kad liepos pradžioje Baltijos jūroje dar būta gana stipraus bangavimo. Vėliau vėjas rimo ir jūra vis stipriau traukė gilyn.

Antrąjį vasaros mėnesį gelbėtojams teko skubėti į pagalbą jūroje skendusiai moteriai, kuri, anot A.Siakki, pateko į duobę ir nebegalėjo parplaukti atgal.

"Buvo ir melagingų skendimų, kai išgėrę žmonės brido į jūrą ir pradėjo vaizduoti, jog skęsta. Pamenu atvejį, kai apsimetėliai sukėlė visas tarnybas ant kojų", – neatsakingų poilsiautojų elgesiu piktinosi gelbėtojų vadas.

Vidurvasarį gyventojai kentėjo ir nuo įvairių vabzdžių įkandimų. Dažniausiai į pagalbą tekdavo skubėti žmonėms, kuriems įgėlusi bitė ar vapsva sukeldavo ūmią alerginę reakciją.

"Šios savaitės pradžioje buvo užfiksuotas sunkus atvejis, kai žmogui į burną įskrido vapsva ir įgėlė. Kadangi asmuo buvo alergiškas, labai greitai pradėjo tinti. Gelbėtojai nedelsdami iškvietė medikus ir poilsiautojas buvo nuvežtas į ligoninę", – pasakojo A.Siakki.

Ieškojo vaikų

Pašnekovas pabrėžė, kad jau ne vienus metus gelbėtojai susiduria su ta pačia problema – tėvai tinkamai neprižiūri vaikų paplūdimiuose, todėl mažieji neretai pasiklysta.

Kaip ir kasmet, gelbėtojai stengiasi informuoti tėvus apie pajūryje galinčius tykoti pavojus, kai vaikas laiką leidžia vienas.

"Gelbėtojai – kaip auklės", – kandžiai juokavo Aleksandras Siakki.

Jo teigimu, pasitaiko, jog atradus pasiklydusį vaiką prabėga  pusė valandos, kol tėvai pastebi, jog šalia nebėra atžalos.

Neretai rūpesčių gelbėtojams kelia ir tai, jog tėvai į pajūrį išleidžia mažamečius vaikus, kuriuos prižiūri vyresnieji broliai ar seserys, patys dar esantys beveik vaikai.
Neretai dėl tokių vasarotojų tenka kviesti ir policijos pareigūnus, o su jais ieškoti vaikų tėvų bei aiškintis, kodėl mažieji dienas prie jūros leidžia niekieno neprižiūrimi.

Jūros šventė – išbandymas

Neseniai praūžusi Jūros šventė tapo tikru išbandymu paplūdimiuose bei vandenyje patruliavusiems gelbėtojams.

Į pliažus savaitgalį traukė itin daug žmonių, dažnas – apsvaigęs.

"Buvo labai karšta, todėl daug kas vartojo alkoholinius gėrimus. Pasitaikė atvejų, kai žmonės norėjo perplaukti Kuršių marias toje vietoje, kur plaukioja laivai, šokinėjo į upę ir krėtė visokius cirkus", – vardijo A.Siakki.

Pašnekovas papasakojo, kad šiemet susidurta ir su 14–15 metų jaunuoliais, kurie pajūryje vartojo stiprius alkoholinius gėrimus ir maudėsi.

Dūzges prie jūros sugalvojusiems surengti nepilnamečiams vakaras pasibaigė policijoje.

"Oras karštas, vanduo šiltas – visko pasitaiko. Darbo visuomet labai daug", – užtikrino pavaduotojas.