POLICIJOS INSTRUKTORIUS PĖSČIOMIS APĖJO BEVEIK VISĄ BALTIJOS JŪRĄ

Klaipėdoje dirbantis Lietuvos policijos mokyklos profesinių įgūdžių instruktorius Algirdas Antanaitis mėgsta aktyviai leisti laisvalaikį ir atostogas. Leistis į žygius Baltijos jūros pakrante vyras pradėjo maždaug prieš dešimtmetį. Per tuos metus įveikta tūkstančiai kilometrų.

Senelis nebuvo pakeliui

Pasak Algirdo, plano apeiti visą jūros pakrantę pradžioje nebuvo – tiesiog su draugu nutarė pasivaikščioti Lietuvos pajūriu nuo Nidos iki Būtingės.

Žingsniuojant kilo mintis pakeliauti ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos pajūriu, o dar vėliau – apeiti aplink visą Baltijos jūrą.

Įveikus pakrantės ruožą Rusijoje, nuo Sankt-Peterburgo Skandinavijos link, A. Antanaičio draugas nusprendė toliau nebekeliauti.

"Labai norėjosi pamatyti, kaip saulė teka kitame Baltijos jūros krante, tad nutariau žygį tęsti ir į Suomiją išvykau jau vienas. Ten aplankiau patį šiauriausią, Laplandijoje esantį Baltijos jūros tašką. Pasiekus Laplandiją, norėjosi užsukti ir į Kalėdų Senelio rezidenciją, tačiau ji buvo ne pakeliui – nuo tikslo būtų tekę nutolti apie 100 km, o pėsčiomis tai yra trys dienos. Beje, Laplandijoje tuo metu nesutemsta, o tai – labai neįprasta ir keista", – pasakojo A. Antanaitis.

Toliau maršrutas driekėsi per Švediją, Daniją, kur Greneno kyšulyje yra piečiausias Baltijos jūros taškas, o jame Baltijos bangos susilieja su Šiaurės jūros vandenimis.

Dar vėliau įveiktas Vokietijos ruožas ir didžioji dalis Lenkijos pajūrio.

Algirdas Antanaitis. A. Antanaičio asmeninio archyvo nuotr.

Landšaftas – vis kitoks

Užsibrėžto tikslo A. Antanaitis etapais siekdavo kasmet. Išimtis buvo tik 2020 m., kai dėl COVID-19 pandemijos teko atsisakyti bet kokių kelionių.

Eiti teko ne tik patogiais keliais ar dviračių takais, bet ir akmenuotais miško takeliais, krūmynais apžėlusiomis vietomis, kopti į uolas.

Ant pečių – apie 20 kg sverianti kuprinė – tiek bagažo dažniausiai leidžiama pasiimti keliaujant lėktuvu.

O tilpti kuprinėje, pasak A. Antanaičio, turi "visas gyvenimas" – drabužiai, avalynė, maistas, palapinė, miegmaišis ir net kelioninė viryklė.

Vyras miegodavo kempinguose arba specialiai keliautojams pritaikytuose nameliuose, kurių galima rasti atokiose Skandinavijos šalių vietovėse.

Baltijos jūros pakrantė labai įvairi – mums įprasti smėlėti paplūdimiai baigiasi Estijoje.

Šie nameliai nerakinami, mokėti už nakvynę nereikia, viduje yra gultas ir krosnelė pasišildyti, būna ir malkų.

Kai kuriuose etapuose tai buvo svarbu, nes, pavyzdžiui, Danijoje keliavo balandžio mėnesį. Tuomet dieną Algirdas žygiuodavo vilkėdamas šortais, o naktimis žemę dar nubalindavo šalnos.

"Kiekviena diena būdavo įdomi, kuo nors nustebinanti. Baltijos jūros pakrantė labai įvairi – mums įprasti smėlėti paplūdimiai baigiasi Estijoje. Toliau pakrantė – pelkėta, apžėlusi nendrėmis, akmenuota arba stūkso uolos, nors, pavyzdžiui, Suomijoje esantis Kalajokio kurortas labai primena mūsų Nidą", – pasakoja A. Antanaitis.

A. Antanaičio asmeninio archyvo nuotr.

Nueitų kilometrų neskaičiavo

Algirdas pastebėjo, kad labai įdomu buvo pabendrauti su sutiktais žmonėmis, kurie visur vienišą keliautoją priimdavo labai draugiškai.

"Pavyzdžiui, Suomijoje, jei eini keliu, per dieną bent keli automobiliai sustos ir pasiteiraus, ar viskas gerai, ar reikia pagalbos. Sankt-Peterburgo priemiestyje, paprašius nusiprausti, moteris pasiūlė ir išsiskalbti, kitame miestelyje prie parduotuvės sutiktos moterys dar ir ką tik iškeptų bandelių į kelionę įdėjo. Latvijoje, apsistojus nakvynei vieno vyro namuose, buvo patiekta ir kone karališka vakarienė. Retkarčiais vakarojant su kitais keliautojais išgirsdavau daug vertingos informacijos, patarimų, rekomendacijų, kur dar nuvykti, ką pamatyti", – pasakoja pareigūnas.

Per dieną Algirdas teigia vidutiniškai nužingsniuodavęs po 30–40 km, yra tekę įveikti ir 50 km, tačiau vėl eiti kitą dieną būdavo labai sunku.

Kiek kilometrų įveikė iš viso, teigia, neskaičiavęs.

Baltijos pakrantės ilgis siekia apie 8 tūkst. km.