Verslininkas Henrikas Tautkus Palangoje turi tris poilsio namus ir septynis restoranus. Iš jų veikia tik vienas, mat jis ne prie viešbučio. Kitų likimas, artėjant vasarai, pakibo ant plauko.

„Iki bemiegių naktų nuvedė. Kas baisiausia, kad viešbučiuose galės žmonės gyventi, bet maitintis neturime teisės duoti, nes yra poilsio paskirties pastatas“, – šnekėjo verslininkas.

Tai paaiškėjo, kai beveik prieš mėnesį verslininkas dėl maisto tvarkymo pažymėjimo kreipėsi į Maisto ir veterinarijos tarnybą. Dabar laksto su dokumentais, kad galėtų verslą išlaikyti, advokatus samdo.

„Kaip gali toliau planuotis verslą, jeigu nežinai, ar ryt išvis galėsi dirbti. Kolega, atidirbęs 17 metų, buvo 17 metų viešojo maitinimo įstaiga su poilsio apartamentais, dabar pasikeitė nuomininkas, jis negali gauti pažymėjimo. Taip pat irgi mėnesį laiko kankina“, – kalbėjo H. Tautkus.

Anot verslininko, bėda ir dėl samdomų darbuotojų, jų 350. Kadangi leidimo negavo ir prieš Velykas negalėjo atsidaryti, o nori, kad sunkiai surinkti žmonės neišsibėgiotų, jiems tenka mokėti algas. Beviltiškoje situacijoje H. Tautkus sakė yra atsidūręs ne vienas.

„Viešojo maitinimo komercinė paskirtis – tik šitiems subjektams veterinarija išduoda pažymėjimą. Tai išeina, kad visoje Basanavičiaus gatvėj nė vienas negalėsime dirbti. Tai gyvenamame name negalima veikla, jeigu kita paskirtis poilsinė – negalima“, – teigė verslininkas.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus antrino.

„Noriu pabrėžti – Palangoje praktiškai 90 proc. yra poilsio paskirties objektai nuo senų laikų ir jie tikrai nepasikeis“, – sakė Palangos meras.

P. Adamovič / BNS nuotr.

Į kurortą atvykę tokių vingrybių nesupranta.

„Verslo žlugdymas. Aišku, kad nelogiška. Jeigu atvažiavai – tai norisi komforto, ne tik pagulėti ir išeiti prie jūros pavaikščioti“, – aiškino pašnekovė.

Maisto ir veterinarijos tarnyba aiškino, kad įstatymo pakeitimai įsigaliojo pernai rudenį.

„Įstatymo iniciatorius yra Aplinkos ministerija. Tai mes įpareigoti vykdyti įstatymą taip, kaip jis priimtas“, – kalbėjo Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Aistė Prielgauskaitė.

Esą bet kokia veikla turi vykti tokiame pastate, kuriam ji skirta.

„Ir anksčiau taip buvo, ir dabar taip yra – jeigu noriu vykdyti kavinės veiklą, tas pastatas turi atitikti, nes čia yra ir visuomenės interesas. Dėl ko buvo akstinas keisti įstatyminę bazę, nes ir mes sulaukėme begalės skundų iš vartotojų, kurie skundžiasi ir kvapais, ir triukšmu, ir panašiai“, – šnekėjo Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Po įstatymo pakeitimo Maisto ir veterinarijos tarnyba sako gavusi 18 naujų prašymų, keturi atmetė, penki dar svarstomi. Palangos meras įsitikinęs, kad chaosą kelia ne pats įstatymas, o tiesmukas jo taikymas.

„Įstatyme yra aiškiai pasakyta dėl pagrindinės paskirties, bet yra statybos techninis reglamentas, kuris aiškiai pasako, kad ne pagrindinėje paskirtyje lemiamas dalykas. 20 proc. gali būti ir kita veikla. Tai kita veikla ir yra būtent maitinimas“, – teigė Palangos meras.

Ir valdininkų veiksmuose logikos pasigenda.

„Jeigu šiandien atidarome naują mokyklą ar darželį, pagrindinė paskirtis – švietimo. Tai pagal jų logiką neturėtų būti išduodamas maisto ruošimo pažymėjimas net mokyklose maitinti mokinius arba darželiuose maitinti vaikus“, – nurodė Š. Vaitkus.

Palangos valdžia teigia, kad kurorto verslui reikia aiškių ir greitų sprendimų, kadangi vasara ant nosies. Maisto ir veterinarijos tarnyba teisinasi, kad leidimų išdavimo procesas ilgesnis, bet žada geranoriškumą.