Prasidėjusi Didžioji Velykų savaitė šiemet bus kitokia nei kada nors anksčiau. Turbūt dar niekada istorijoje nėra buvę, kad dvasininkai tokia proga šv. Mišias aukotų tuščiose bažnyčiose. Tačiau tikintieji maldai kviečiami jungtis internetu, klausytis jų per radiją ar žiūrėti per televiziją.

Karantinas koreguoja apeigas

Visą karantino laikotarpį dvasininkai aukoja Mišias tuščiose bažnyčiose. Tikintiesiems jų tenka klausytis per radiją, stebėti internetu ar per televiziją.

Pandemija koreguoja visas gyvenimo sritis, tarp jų – ir religinę.

"Nors mus ir gąsdina pastarųjų dienų žinios apie koronaviruso pandemiją Lietuvoje bei pasaulyje, nors tenka mums visiems šiuo metu gyventi karantino sąlygomis, o gal ir neramina ateitis, gerai žinome, kad Dievas žmogų saugo ir nori dovanoti jam ramybę. Nerimas, kančia ir net mirtis nėra paskutinis žodis mūsų gyvenime. Velykų padrąsinimas yra labai paprastas – jūs nebijokite", – savo sveikinime artėjančių Velykų proga sakė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.

Švęsime "tarsi slapčiomis"

Pasak K.Kėvalo, Velykos nėra švenčiamos tik poetiniais sumetimais pasidžiaugti atėjusiu pavasariu ir dažant kiaušinius kaip grįžtančios gyvybės simbolį.

Jos esą nėra švenčiamos minėti kažkada buvusius įvykius ir juos supusius džiaugsmus. Tai nėra tik garbingos istorijos šventė.

"Velykos skirtos ir šiandienai, būtent išgyventi realų prisikėlimo džiaugsmą, skirtą kiekvienam mūsų. Jos tam, kad mūsų širdis užsidegtų džiaugsmu ir viltimi", – teigė arkivyskupas K.Kėvalas.

Dvasininko tvirtinimu, karantinas šiuo metu verčia svarbiausius mūsų tikėjimo įvykius išgyventi "tarsi slapčiomis" – negalėsime viešai ateiti į bažnyčią ir nevaržomai švęsti Velykų.

"Tačiau ar tai mums gali būti pretekstas nešvęsti šios didingos šventės? Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ačiū Dievui, šiandien turime moderniąsias komunikacijos priemones, kurios šiomis sąlygomis mums gali būti ypač naudingos. Brangieji, nuoširdžiai kviečiu jus dalyvauti Didžiosios savaitės ir Velykų tridienio pamaldose, naudojantis virtualiomis komunikacijos priemonėmis: internetu, televizija ir radiju", – kalbėjo arkivyskupas.

Liturgija bus transliuojama

Tikintieji kviečiami prisijungti prie bendros maldos, kuri bus transliuojama iš Telšių katedros "Facebook" ir "YouTube" paskyroje "Telšių vyskupija".

Nuo Didžiojo pirmadienio iki Didžiojo penktadienio pamaldos bus transliuojamos vakare 18 val.

Taip pat Didįjį ketvirtadienį 11 val. ryte bus transliuojamos Krizmos Mišios, per kurias bus šventinami aliejai.

Didžiojo šeštadienio liturgijos transliacija iš Telšių katedros vyks 20 val., o Velykų rytą Mišios bus transliuojamos 8 val.

Jas bus galima girdėti ir per "Marijos radiją". Taip pat į pagalbą ateina ir Lietuvos televizija.

Paskutinės vakarienės Mišios iš Vilniaus arkikatedros bus transliuojamos balandžio 9 d. 18 val., Kristaus kančios pamaldos iš Vilniaus arkikatedros – balandžio 10 d. 18 val., Kryžiaus kelias iš Vatikano – balandžio 10 d. 22 val.

Taip pat šią dieną LRT mediatekos paskyroje bus parengtas Kryžiaus kelio maldos apmąstymas.

Velyknakčio vigilija iš Vilniaus arkikatedros bus transliuojama balandžio 11 d. 21 val., Velykų ryto Mišios iš Vatikano ir popiežiaus palaiminimas "Urbi et Orbi" – 12 val.

"Vienykimės maldoje, brangieji, šiomis ypatingomis dienomis. Te šio laiko aplinkybės nesustabdo mūsų meilės ir džiaugsmo. Melskimės už ligos paliestuosius ir medikus", – tikinčiuosius kvietė K.Kėvalas.