PROKURATŪRA APIE STATINIUS MEILĖS ALĖJOJE: TEISĖS AKTŲ PAŽEIDIMŲ NENUSTATYTA

Lietuvos prokuratūra sureagavo į žiniasklaidoje penktadienį pasirodžiusį rašinį apie vadinamųjų dušinių statybos teisėtumą Palangoje.

Prokuratūra išplatino tokį komentarą: "Atsižvelgiant į šiandien viešai išplatintą publikaciją apie privačios nuosavybės teise fiziniam asmeniui priklausantį statinį, esantį Meilės alėjoje, Palangoje ir tendencingai šioje publikacijoje pateiktą informaciją apie prokuratūros atliktą tyrimą dėl galimybės ginti viešąjį interesą, prokuratūra primena ir dar kartą pabrėžia, kad teisinį pagrindą taikyti viešojo intereso gynimo priemones prokuratūra turi tik tuomet, kai yra nustatomi teisės aktų pažeidimai.

Šiuo konkrečiu atveju po du kartus atlikto itin detalaus ir išsamaus visų šių statybų aplinkybių tyrimo, kurie aukštesniųjų prokurorų buvo tikrinti keletą kartų, konstatuota, kad minimas statinys pajūryje iškilo jo savininkui įvykdžius visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus, sąlygas bei teismo įpareigojimus.

Pabrėžtina ir tai, kad gavus Palangos miesto savivaldybės skundą dėl 2020 m. rudenį priimto Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimo, šis nutarimas buvo patikrintas Generalinėje prokuratūroje ir paliktas galioti, kaip teisėtas bei pagrįstas. Susipažinusi su Generalinės prokuratūros nutarimu Palangos miesto savivaldybė nepasinaudojo teise apskųsti šį nutarimą teismui. Į teismą su skundu kreipėsi Nacionalinė nekilnojamojo turto vartotojų asociacija.

Prokuratūra primena pagrindinius tyrimo metu nustatytus faktus ir argumentus, kuriais yra grindžiamas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso priemones.

Statyba šiame sklype buvo pradėta dar 2007 m. spalio pabaigoje – lapkritį. Kiek vėliau, 2008 metais, ji buvo pripažinta savavališka, o dėl jos padarinių pašalinimo pradėtas teismo procesas. Po ketverių metų, 2012 m., teismas įpareigojo statytoją pašalinti savavališkos statybos padarinius – parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus. Kai šie teismo reikalavimai buvo įvykdyti, 2014 metais išduotas statybos leidimas statinio rekonstrukcijai įteisino 2007 m. spalį – lapkritį pradėtus statybos darbus. Tad po 2014 metais išduoto statybos leidimo vykę statybų darbai buvo ne naujų pradžia, o 2007 m. spalį – lapkritį pradėtų statybų tąsa.

Remiantis aktualių teisės aktų nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, statinio rekonstrukcija yra ir tuomet, jei jos vykdymo metu pastato laikančiosios konstrukcijos iš dalies arba pilnai pakeičiamomis naujomis. Būtent tokia situacija, įvertinus visus reikšmingus sprendimui dokumentus bei duomenis, ir buvo konstatuota nagrinėjamu atveju – senųjų pamatų liekanos, pradėjus statybos darbus 2007 metų rudenį, pagal projekto sprendinius buvo pakeistos naujomis laikančiosiomis konstrukcijomis. Toks veiksmas atitinka rekonstrukcijos esmę.

Teritorija, kurioje stovi pastatas, priskiriama Pajūrio juostai. Vadovaujantis Pajūrio juostos įstatymu, tiek nauja statyba, tiek pastato rekonstrukcija čia yra galima, jokie kategoriški draudimai joje netaikomi. Šioje teritorijoje neleidžiami gyvenamosios paskirties statiniai.

Norėdamas vykdyti tokioje teritorijoje esančio pastato ar jo likusios dalies rekonstrukciją, savininkas turi gauti savivaldybės išduodamą statybos leidimą, tačiau tam privalomos dvi esminės sąlygos. Pirmoji – Nekilnojamojo turto registre turi būti duomenys apie tai, kad pastatas arba išlikusi jo dalis nustatyta tvarka yra įregistruota šiame Registre ir iki statybos pradžios niekuomet nebuvo iš jo išregistruota.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad tiek teismų sprendimais, priimtais 1996-1999 metais, tiek pačios Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pozicijoje, pateiktoje teismams, buvo konstatuota, kad senasis pastatas 1993-1994 m. buvo nugriautas tik iki pamatų. Tai reiškia, kad likę senieji pamatai pagrįstai ir teisingai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi, šių pamatų rekonstrukcija, kuri, kaip jau minėta, prasidėjo 2007 m., buvo galima.

Antroji sąlyga – statinio savininkas turi būti sudaręs ilgalaikę valstybinės žemės, kurioje yra statinys, nuomos sutartį. Tokia sutartį 99 metams Klaipėdos apskrities viršininko administracija su statinio savininku pasirašė 2005 m. gegužę. Šis privatus nekilnojamo turto objektas, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, gali būti naudojamas tik kaip negyvenamosios paskirties poilsio aptarnavimo (rekreacinis) pastatas, todėl gyventi jame, nei nuolat, nei laikinai, nėra galima. Užtikrinti statinio naudojimo pagal paskirtį kontrolę yra Palangos miesto savivaldybės savarankiškoji funkcija".