PROKURORAI DOMISI „KLAIPĖDA ID“

Prieš pusmetį įsiplieskęs skandalas dėl viešosios įstaigos „Klaipėda ID“ veiklos efektyvumo, miesto biudžeto pinigų panaudojimo tikslingumo ir dabar jau buvusios įstaigos vadovės finansinių sprendimų pasiekė prokuratūrą. Prokurorai paprašė savivaldybės pateikti daugiau dokumentų apie įstaigos veiklą.

Pasididino algą sau

Uostamiesčio savivaldybė į prokuratūrą dėl „Klaipėda ID“ reikalų kreipėsi šių metų vasarį ir gavo prašymą pateikti papildomų dokumentų.

Ant prašymo yra nurodytas ikiteisminio tyrimo numeris, tačiau esą tai nebūtinai reiškia, kad ikiteisminis tyrimas jau pradėtas, galbūt, gavus papildomos informacijos, dar tik bus sprendžiama jį inicijuoti.

„Klaipėda“ jau rašė (A. Aleksėjūnaitė „Buvusiai direktorei – klausimai dėl algos“, 2023 11 23), kad laikinai įstaigai vadovavusi Kristina Postornak pati sau pakeitė darbo sutartį ir pasididino atlyginimą.

Pati K. Postornak pernai lapkritį dienraščiui teigė, kad situacija, į kurią ji pateko, nedvelkia jokiu kriminalu, nors po pertvarkų jos atlyginimas išaugo iki 4 195 eurų, neatskaičius mokesčių.

Laikinosios direktorės alga padidėjo 348 eurais.

K. Postornak pasiskyrė sau atlygį, beveik prilygstantį vicemero atlyginimui, kuris siekia 4 285 eurus, neatskaičius mokesčių.

Kilus skandalui, laikinoji direktorė paliko pareigas, tačiau tvirtino, kad nematė interesų konflikto.

Vaida Raugelė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vietoj aštuonių – 16 etatų

Pasak Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vadovo Andriaus Kačalino, nors buvusi „Klaipėda ID“ vadovė K. Postornak jau nebedirba, atsakomybė niekur nedingo.

„O ta atsakomybė gali būti dvejopa – baudžiamoji arba civilinė. Kalbama apie įstaigai galbūt padarytą turtinę žalą. Jei šiuo atveju nebus nustatyta baudžiamoji atsakomybė, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl civilinės atsakomybės, dėl žalos iš buvusios vadovės priteisimo įstaigai“, – teigė A. Kačalinas.

Pernai naujai sudaryta „Klaipėda ID“ valdyba, vadovaujama vicemerės Vaidos Raugelės, ėmėsi išsamios įstaigos veiklos analizės ir atrado neįtikėtinų dalykų.

„Pirmiausia „Klaipėda ID“ dirbo pagal nepatvirtintą struktūrą. Įstaigoje buvo atsiradę 16 etatų, ne 8, kaip buvo numatyta, ir toks dvigubas jų išaugimas nebuvo patvirtintas steigėjo, tai yra Klaipėdos savivaldybės. Antras dalykas, nematėme realių įstaigos veiklos rezultatų. Mes tą situaciją radome pradėję dirbti. Mero potvarkiu buvo sudaryta tyrimo komisija, kuri nustatė pažeidimus“, – teigė V. Raugelė, pridūrusi, kad šios įstaigos veiklai trejiems metams savivaldybė numatė beveik 3 mln. eurų.

Tokių dalykų netoleravome ir netoleruosime.

Paaiškėjus faktams dėl išpūstų etatų, taip pat dėl to, kad vadovė pati sau pakėlė atlyginimą, o veiklos rezultatai – abejotini, kreiptasi į savivaldybės kontrolierę Daivą Čeporiūtę, vėliau – į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.

Už prirašytą lapą – tūkstantis?

Anot V. Raugelės, „Klaipėda ID“ pati jokių produktų nekūrė, viską pirko rinkoje, todėl dar pernai gruodį buvo priimtas sprendimas, kad visi pirkimai būtų atliekami tik su įstaigos valdybos žinia.

Tuomet ir iškilo į viešumą, kad „Klaipėda ID“ už stulbinančią sumą užsakė atlikti uostamiesčio aukštųjų mokyklų apžvalgą.

Pribloškė tai, kad tik tos apžvalgos metmenis (4 lapus) parašiusi mokslų daktarė (redakcijai pavardė žinoma) iš „Klaipėda ID“ panoro gauti 4 tūkst. eurų atlygį.

Naujai paskirta laikinoji „Klaipėda ID“ vadovė Raimonda Masalskienė atsisakė sumokėti.

Dienraščio žiniomis, apžvalgos metmenų autorė buvo labai nepatenkinta ir tvirtino, kad viena „Klaipėda ID“ darbuotoja jai pažadėjo sumokėti honorarą prieš atliekant visą darbą, kuris esą turėjo būti platesnės apimties, ne tie pateikti keturi puslapiai.

Vis dėlto R. Masalskienė kategoriškai atsisakė mokėti 4 tūkst. eurų už nebaigtą darbą, jai pritarė ir įstaigos valdybos nariai.

Anot V. Raugelės, tai tik vienas pavyzdžių, kaip miesto pinigus valdė ir juos leido „Klaipėda ID“.

Patvirtino: Teisės skyriaus vadovas A. Kačalinas neslėpė, kad miesto savivaldybė šių metų vasarį kreipėsi į prokuratūrą dėl „Klaipėda ID“ veiklos. / Vytauto Petriko nuotr.

Bandė pagąsdinti mobingu?

Iškilus į viešumą panašiems atvejams, kai kuriems miesto politikams ir klaipėdiečiams kilo klausimas, kam iš viso reikalinga ši nieko nekurianti ir, kaip teigiama, kol kas tik vegetuojanti ir mokesčių mokėtojų lėšas švaistanti įstaiga.

Anot V. Raugelės, nediskutuojama apie įstaigos uždarymą, tik kalbama, kad už tokius pinigus įstaigos veikla turi būti skaidri ir duoti realius rezultatus, o ne tik užsiiminėti tarpininkavimu.

Pradėjus reikalauti konkrečių darbo rezultatų, dalis „Klaipėda ID“ žmonių išėjo iš darbo.

„Tokių dalykų netoleravome ir netoleruosime. Mes gilinamės į trimetę sutartį, kas sudaro tą kiekvieną eilutę. Ir įstaigos darbuotojų klausėme, ką reiškia jų suplanuoti darbai, kokį rezultatą jie duos miestui. Visi atsakymai būdavo – sieksime, gerinsime, skatinsime, kitaip tariant, viskas orientuota į procesą, bet ne į rezultatą. Nė viena savivaldybės įstaiga negali sau to leisti“, – teigė V. Raugelė.

Vicemerės teigimu, pirkti tokias paslaugas gali ir pati savivaldybė, tam milijoninių sutarčių su tarpininkais nereikia.

Savivaldybės trejų metų sutartis su „Klaipėda ID“ sudaryta pernai.

Įstaigos veiklai kiekvieniems metams numatyta skirti po 900 tūkst. eurų.

Ėmę nagrinėti įstaigos pirkimus, valdybos nariai rado pačių keisčiausių sandorių, kurie kėlė abejonių, ir juos nedelsiant nutraukė.

Akivaizdu, kad buvo laukiančiųjų tų užsakymų. Tačiau įstaigos valdyba įtartinus pirkimus sustabdė.

Kaip tik tuo metu savivaldybėje kilo mobingo skandalas, kuriame viešojoje erdvėje linksniuota ir vicemerės, „Klaipėda ID“ valdybos pirmininkės pavardė, tačiau pradėjus tyrimą mobingo burbulas taip ir liko pakibęs ore.

Neatmetama, kad tai buvo savotiškas spaudimas iš šono ir bandymas sustabdyti griežtą „Klaipėda ID“ pinigų paskirstymo kontrolę.

Atliks išsamų auditą

„Klaipėda ID“ interneto svetainėje rašoma, kad tai – daugiafunkcis paslaugų centras verslui, investuotojams ir talentams.

Agentūra esą siekia užtikrinti, kad Klaipėdos investicinė aplinka atitiktų modernaus verslo poreikius, auginti miesto ekonomikos strategijoje numatytas prioritetines kryptis, viešinti miesto investicinį patrauklumą bei sudaryti sąlygas Klaipėdoje dirbti ir gyventi aukščiausio lygio specialistams.

Vis dėlto pripažinta, kad ši įstaiga daugiausia dirbo su Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusiomis įmonėmis. Ar realiai pritraukė kokių kitų verslų į uostamiestį, taip ir neaišku.

Nuo pernai rugpjūčio 19 d. šios įstaigos vadovo funkcijas laikinai pavesta vykdyti R. Masalskienei, viešosios įstaigos „Klaipėda ID“ direktoriaus pavaduotojai kūrybinių industrijų veiklai, kūrybinio inkubatoriaus padalinio vadovei.

Beje, savivaldybės sutartis su „Klaipėda ID“ jau pakoreguota.

Iš įstaigos įstatų pašalintos funkcijos dėl rinkodaros, perskirstyti tam numatyti pinigai, šį darbą atliks savivaldybės paskirti darbuotojai.

Dienraščio žiniomis, savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba dar šiemet atliks išsamų „Klaipėda ID“ veiklos auditą.