Nuo šių metų Klaipėdos biudžetinių  įstaigų buhalterijos sujungtos į vieningą sistemą. Darželiuose ir mokyklose buhalterių nebeliko, o savivaldybėje įsteigtas naujas skyrius. Per tris mėnesius atsiskleidė naujosios reformos privalumai ir trūkumai.

Nuo sausio pradžios mieste jau veikia centralizuota savivaldybės biudžetinių įstaigų, kurių dauguma yra darželiai ir mokyklos, buhalterinė sistema.
Vietoj 200 buvusių buhalterijos darbuotojų įstaigose liko apie šimtą.

Savivaldybės atstovų nuomone, ekonominį šio sprendimo efektą miesto iždas pajus tik kitais metais, kadangi šiemet teko išmokėti išeitines kompensacijas.

Iki pertvarkos švietimo įstaigų buhalterijų išlaikymas miesto biudžetui kainuodavo apie 5,6 mln. litų, dabar tai kainuos 3 mln. litų.

Pirmieji trys darbo mėnesiai atskleidė kai kuriuos naujosios reformos privalumus ir trūkumus.

Klaipėdos savivaldybės Biudžetinių įstaigų centralizuotos apskaitos skyriaus vedėja Daiva Drungilaitė neslėpė, jog ne visų įstaigų vadovai laikosi dokumentų perdavimo terminų, nemažai įstaigų pateiktų atskaitų tenka grąžinti pataisyti. Pastebėta, jog kai kurie mokyklų direktoriai savo parašo teisę buvo perdavę buhalteriams.

Išaiškintas atvejis, kai vienos įstaigos buhalterė iš iždo pasiėmė "paskolą" – išsimokėjo 6 tūkst. litų, kuriuos atidavė per kelerius metus. Kai kuriose mokyklose moksleivio krepšelio lėšos buvo naudojamos mokinių kelionėms į užsienį, nors tokius dalykus draudžia teisės aktai.

Pabrėžta, jog suvienijus buhalterijas nė karto nevėlavo ugdymo įstaigų darbuotojų algos.

Tačiau mokyklų vadovai atrado ir trūkumų. Pagrindinė problema – neaišku, kas turi tvarkyti viešųjų pirkimų dokumentus. Atsiskaitymai užsakovams vėluoja, kai kurios mokyklos paduotos į teismą dėl to, kad centrinė buhalterija nepervedė pinigų už suvartotą elektros energiją.