Sakartvelas: vieta, kurioje norėjo gyventi Dievas | Diena.lt

SAKARTVELAS: VIETA, KURIOJE NORĖJO GYVENTI DIEVAS

Pirmąkart į Sakartvelą išsiruošusi klaipėdiečių šeima rinkosi savitą pažinties su šia šalimi būdą. Garsiųjų užstalės pasisėdėjimų, vyno degustacijų bei paplūdimio malonumų atsisakę keliautojai į savo turiningą spartietišką programą siekė įtraukti kuo daugiau lankytinų objektų, pasisemti kuo gilesnių istorinių žinių bei atmintyje užfiksuoti įspūdingą gamtos vaizdų įvairovę.

"Pagerintos" kainos

Kaip pasakojo Lietuvos baldų gamintojų bei užsienio užsakovų tarpininke dirbanti Rūta Pocienė, viena vertus, savaitę trukusi kelionė tapo smagiu net dviejų progų – sutuoktinio 45-mečio bei sūnaus universiteto baigimo – įprasminimu.

"Dar viena priežastis, kodėl vykome visa šeima, ta, jog Sakartvele daugiausia galima susikalbėti rusiškai. Tad ten savarankiškai keliauti jauniems žmonėms būtų sudėtinga. Išties kelionės metu vaikams turėjome labai daug ką išversti. Tiesa, lankytinuose objektuose samdėme angliškai kalbančius gidus", – potyriais dalijosi pašnekovė.

Užbėgdama už akių Rūta patikino, jog kelionė į svečią šalį buvo neįtikėtinai sklandi ir paliko tik kuo puikiausius įspūdžius.

"Tikrai drąsiai visiems rekomenduočiau ten nuvykti – šalis ne tik labai graži, įdomi, bet ir itin draugiška, šilta lietuviams. Sykiu jau galima justi ir tam tikrą požiūrį, kad lietuvis yra tas, kuris gali sumokėti. Pavyzdžiui, kai grįžę per booking.com pasitikslinome, kiek būtume sumokėję už vieną gyvenamąją vietą, paaiškėjo, kad tai mums būtų atsiėję beveik perpus pigiau nei sumokėjome vietoje, kai ten mus pristatė vežėjas. Žinoma, jei nori, gali derėtis, tačiau asmeniškai aš to nemėgstu, ne tokia natūra", – šyptelėjo Rūta.

Tikrai drąsiai visiems rekomenduočiau ten nuvykti – šalis ne tik labai graži, įdomi, bet ir itin draugiška, šilta lietuviams

Nacionaliniai vairavimo ypatumai

Iš pradžių klaipėdiečių ketvertukas planavo keliauti su keliolikos tautiečių grupe.

"Tačiau kai prieš kelionę pradėjome aiškintis, ką jos metu veiksime, norai išsiskyrė. Tarkime, vieni norėjo tris dienas pagulėti prie jūros Batumyje, o mums tai buvo visiškai neaktualu. Tad kai prasidėjo ginčai dėl programos, nusprendėme nebekliauti su grupe", – prisiminė pašnekovė.

Dar būdama Lietuvoje Rūta nuotoliniu būdu Sakartvele susirado vairuotoją ir susitarė dėl pavėžėjimo paslaugų.

"Šis žmogus – ne gidas, o vežiotojas, kuris ne tik nuveža į visus objektus, bet ir suorganizuoja nakvynes. Žinoma, už apgyvendinimą, objektų lankymą mokama atskirai. Taigi mūsų šeima buvo laisva, ir kur važiuoti, ir ką veikti", – apie pasiteisinusį sprendimą pasakojo Rūta.

Kaip vaizdžiai įvertino pašnekovė, Sakartvele nuomotis automobilį ir jį vairuoti pačiam būtų tolygu savižudybei.

"Neįsivaizduoju, kokias adrenalino iškrovas turi patirti tie, kurie imasi šioje šalyje vairuoti patys. Nes nesuvokiama, kaip vietiniai važinėja tais kalnų keliukais. Mes ir patys buvome papuolę turbūt mažiausiai į tris avarines situacijas, kai grėsė susidūrimas kone kaktomuša. Mes vairuojame labai ramiai, tvarkingai, kultūringai ir pagal taisykles. Tuo metu jų vairavimo logika išties savita, su pasipypsėjimais, kas ką turi praleisti. Viskas vyksta absoliučiai chaotiškai", – pripažino keliautoja.

Neįsivaizduoju, kokias adrenalino iškrovas turi patirti tie, kurie imasi šioje šalyje vairuoti patys

Aplankyti – privaloma

Antrąjį pagal dydį šalies miestą Kutaisį iš Rygos oro uosto pasiekęs klaipėdiečių ketvertukas kelionei Sakartvele skyrė septynias dienas.

"Žinoma, visai šaliai pamatyti tiek laiko neužtenka. Manau, keletui papildomų regionų mums dar pritrūko kokių trijų keturių dienų. Nors valstybė nėra didelė, bet keliaudamas vingiuotais keliukais didelio greičio neišvystysi, labai nepalakstysi", – kalbėjo pašnekovė.

Kasdien 9 val. ryto į iškylą išsiruošdavusi šeima nakvynės vietą pasiekdavo tik vėlų vakarą.

"Taip, programa buvo spartietiška, – šyptelėjo keliautoja. – Po laipiojimų kalnais, pilių laiptukais, muziejų lankymo nuovargis išties jausdavosi. Aišku, jei važiuočiau dabar, norėčiau jau kiek ramesnio tempo. Juolab kad kaip tik neaplankėme Kachetijos – vynų krašto."

Kaip vieną įspūdingiausių Rūta įvardijo iškylą į kalnus.

"Nors Kazbeko mums ir nepavyko pamatyti – tądien tvyrojo rūkas, tačiau ko vertas vien pats važiavimas serpantinais! Aplankėme ir Okatse kanjoną, kurį pasiekėme džipu, nes pėsčiomis iki jo nenueisi. Mes juk iš lygumų, o ten pamatai nepaprastai gražius vaizdus, žvelgi į viršų ir į gelmę – apačioje matai ryžio dydžio avytę, pakeli akis – virš savo galvos regi didžiausią kalną. Tos erdvės tiesiog užburia, o ir kalnai vis kitokie. Antai pietinėje dalyje, kur, sakyčiau, privalomai reikėtų aplankyti vieną seniausių šalies gyvenviečių – uoloje išskaptuotą urvų miestą-tvirtovę Uplistsichę, kalnai pliki. Ties Boržomiu jie jau labai gražūs, miškingi. Į Kazbeką važiuojant – vėl kitokia žaluma – samanos, žolė. Ten, beje, matyti labai daug ganoma galvijų. Tad keliaudamas regi labai skirtingą gamtą", – prisiminimais dalijosi klaipėdietė.

"Černobylį" filmavo ne ten

Anot pašnekovės, neabejotinai žavi ir Sakartvelo istorinis, kultūrinis palikimas.

"Čia tikrai yra ką aplankyti ir ką pamatyti – pradedant vienuolynais, pilimis, cerkvėmis ir baigiant muziejais. O lankytinuose objektuose verta samdytis gidą, juolab kad tai nėra brangu – mums keturiese tai kainuodavo vidutiniškai po 25 larius (1 euras – 3,20 lario). Gidai dirba profesionaliai, jie ne tik koncentruotai pateikia svarbią informaciją, bet ir betarpiškai reaguoja į tą, kuriam pasakoja, tarkime, vis paklausdami, o kaip yra pas jus, Lietuvoje? Tai yra tu bendrauji ne su kokiu automatiniu pasakotoju. Žinoma, gidą pravartu samdytis ne tik dėl žinių, informacijos – padedant profesionalui laiką objekte gali praleisti kur kas tikslingiau, gilindamasis į svarbiausius dalykus", – įvertino Rūta.

Tbilisyje klaipėdiečiai grožėjosi sostinės panorama, išbandė turistinį miesto autobusą, vis dėlto ypač keliautojus sužavėjo Nacionalinis muziejus bei Modernaus meno centras.

"Žinoma, palyginti su Lietuva, pas mus labai sutvarkyta infrastruktūra, tad tiems, kurie skundžiasi, kaip blogai čia, vertėtų apsilankyti ten, kad pamatytų, kaip atrodė mūsų šalis, vos atgavusi Nepriklausomybę. Kalbu apie gatves, šaligatvius, nerenovuotus namus, naujos statybos daugiabučių iš viso nematyti. Ir kaip toli mes esame pažengę šiandien, pamatai lygindamas. Turbūt ir serialą "Černobylis" būtų buvę geriau filmuoti kažkur Sakartvele, o ne Vilniuje", – šmaikštavo pašnekovė.

Žinoma, palyginti su Lietuva, pas mus labai sutvarkyta infrastruktūra, tad tiems, kurie skundžiasi, kaip blogai čia, vertėtų apsilankyti ten, kad pamatytų, kaip atrodė mūsų šalis, vos atgavusi Nepriklausomybę

Kantrūs ir išdidūs

Nepaisant to, pasak Rūtos, vietiniai nelinkę skųstis savo gyvenimu.

"Tai kantrūs, darbštūs žmonės, kurie labai didžiuojasi savo šalimi, jos gamta. Ten faktiškai kiekvienas tau papasakos anekdotą apie tai, kad esą kai Dievas kūrė pasaulį, susikūrė sau vietą – tai buvo Sakartvelas. Tačiau išgėrė vyno, nuėjo miegoti, o kai atsikėlė, pamatė, kad tą vietą jau kartvelai užėmę. Tiek to, sako Dievas, gyvenkite, – šyptelėjo pašnekovė. – Labai gražus tas jų pasididžiavimas savo kraštu, jie nuolatos tai pabrėžia. Ir to mes iš jų tikrai galėtume pasimokyti. Ten nuvažiavęs pamatai, kad žmonės gyvena daug sudėtingiau. Ir ten nebus jokios Europos Sąjungos, nes tai yra karo zona su Rusija. Tačiau jie kažkaip gyvena, sukasi."

Klaipėdietei itin įstrigo pažintis su vieno viešbučio savininkais.

"Ši jauna pora, pragyvenusi Londone šešerius metus, grįžo gimtinėn, čia įsigijo namą, labai gražiai jį susitvarkė, įsirengė ir pradėjo priiminėti svečius. Nuostabūs, svetingi, paslaugūs ir įsiklausantys žmonės. Tarkime, tik šiaip užsimeni, kad kažko norėtumei paragauti, ir vakarienei tu tą jau turi. Jie labai stengiasi savo svečią išgirsti, jį pamaloninti ir be galo džiaugiasi, kai jiems dėkoja", – patyrė keliautoja.

Pašnekovė svarstė, jog veikiausiai didžiąja dalimi prie kelionės sklandumo prisidėjo šeimai talkinęs vežėjas.

"Turbūt kitaip šioje šalyje ir nesiūlyčiau keliauti. Net ir ieškant lauktuvių mūsų vežėjas patarė, kur prieskoniai didesnėmis pakuotėmis ir pigesni, gatvėse saldumynus paprastai pardavinėja senus, o mums jie buvo šviežiai pagaminti, minkšti, gardūs", – pasakojo Rūta.

Rugpjūtį Sakartvele besilankiusiems klaipėdiečiams teko patirti ir itin karštų dienų.

Pašnekovė sutiko, kad rudeniop keliauti po šalį būtų komfortiškiau, kita vertus, kai kurie objektai nebeveikia, nes tuo metu, kai šlapia, slidu, vėjuota, juos lankyti tampa pavojinga.

"Be abejo, smagiau keliauti vėsesniu metu, tačiau turi pasverti, kad kažko jau nebepamatysi. Kita vertus, vasarą brangesni ir skrydžių bilietai, tad jau vien dėl to kelionę vertėtų imti planuoti gerokai iš anksto", – patarė keliautoja.

GALERIJA

  • Sakartvelas: vieta, kurioje norėjo gyventi Dievas
  • Sakartvelas: vieta, kurioje norėjo gyventi Dievas
  • Sakartvelas: vieta, kurioje norėjo gyventi Dievas
  • Sakartvelas: vieta, kurioje norėjo gyventi Dievas
  • Sakartvelas: vieta, kurioje norėjo gyventi Dievas
  • Sakartvelas: vieta, kurioje norėjo gyventi Dievas
  • Sakartvelas: vieta, kurioje norėjo gyventi Dievas
  • Sakartvelas: vieta, kurioje norėjo gyventi Dievas
  • Sakartvelas: vieta, kurioje norėjo gyventi Dievas
  • Sakartvelas: vieta, kurioje norėjo gyventi Dievas
  • Sakartvelas: vieta, kurioje norėjo gyventi Dievas
  • Sakartvelas: vieta, kurioje norėjo gyventi Dievas
  • Sakartvelas: vieta, kurioje norėjo gyventi Dievas
Rūtos Pocienės asmeninio archyvo nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (20)

Anonimas

Verta aplankyti tikrai

Liepa

Labai graži šalis. Teisingai padarė, kad vaikus vežėsi

Eng

O kas tas sakartvelas? Kas nors ji pazista?
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS