ŠALTIS KETURKOJUS GENA Į PRIEGLAUDAS

Vėstant orams, aktyviau tankėja gyvūnų prieglaudų globotinių gretos. Gyventojai dažniau praneša apie be namų likusius keturkojus. Labiausiai gausėja bešeimininkių kačių būrys.

Daugėja beglobių gyvūnų

Benamių uostamiesčio keturkojų globėjai pastebi, jog vėstant orams prieglaudos narvai sparčiai pildosi.

"Tokio stipraus padaugėjimo, kokį teko matyti praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje – sausį, vasarį, kai buvo įvestas visuotinis ženklinimas ir gyvūnai buvo atiduodami paniškai, nėra. Skaičiai daugmaž stabilūs, tačiau orams vėstant visuomet prašomų priglausti gyvūnų padaugėja", – situaciją apibendrino gyvūnų globos namų "Nuaras" direktorė Jurgita Gustaitienė.

Pašnekovės teigimu, per kelis pastaruosius mėnesius "Nuaro" Klaipėdos filiale buvo sulaukiama maždaug po 100 naujų prieglaudos gyventojų. Tačiau pabrėžiama, kad šalčiai dar nespaudžia itin smarkiai ir beglobių gyvūnų srautas į prieglaudą dar nėra didelis.

Daugiausia – kačių

Uostamiesčio ir jo apylinkių gyventojai dažniausiai prašo priglausti be šeimininkų likusias kates.

Pašnekovės teigimu, tokią situaciją lemia keletas priežasčių – šiltuoju metų laiku neretas gyventojas linkęs šerti netoli namų ar jų sodybų šmirinėjančias kates.

"Kai baigiasi šilti orai, žmonės ima nerimauti dėl gyvūnų likimo, ypač dėl mažų kačiukų, ir prašo juos priimti į prieglaudą", – pasakojo vadovė.

Būtina sterilizacija

Vis dėlto, beglobiais gyvūnais reikia rūpintis visais metų laikais, ne tik vasarą. Be to, sulaukėjusias kates būtina sterilizuoti, kad šios negalėtų turėti taip pat beglobiais tapsiančių jauniklių.

Dauguma šių kačių sunkiai ištveria gyvenimą narvelyje, patiria stresą. Joms tikrai nėra gerai prieglaudoje.

"Dauguma šių kačių sunkiai ištveria gyvenimą narvelyje, patiria stresą. Joms tikrai nėra gerai prieglaudoje. Jos yra prisitaikiusios gyventi savo teritorijoje, kur yra jų buveinė. Jos, galima sakyti, yra neprijaukinamos", – dėstė J.Gustaitienė.

Teigiama, kad tik kastruojant ir sterilizuojant sulaukėjusias beglobes kates yra tikimybė, kad ateityje tokių gyvūnų bus mažiau, mat jos tiesiog nebesidaugins.

"Žmonių prašoma skambinti į "Nuarą" nurodytu mūsų telefonu, tartis dėl tų kačių sugavimo, bendradarbiauti siekiant kates iškastruoti, kad jos vėl būtų parvežtos ir atgal paleistos", – teigė prieglaudos vadovė.

Iššūkis globėjams

J.Gustaitienė atkreipė dėmesį, kad beglobių gyvūnų prieglaudose daugėja. To priežastys jų globėjams – mįslė, mat pastebimai daugėja kastruojamų gyvūnų bei beglobiais besirūpinančių organizacijų.

J.Gustaitienė neslėpė, kad vis besiplečiantis be žmogaus liekančių keturkojų būrys – iššūkis ir gyvūnus globojančioms organizacijoms – nuolat tenka statyti naujus voljerus, būdas, vis aktyviau ieškoti naujų namų, laikinos globos.

"Statome, statome ir statome naujus aptvarus gyvūnams. Neseniai pritaikėme visiškai naują teritoriją. Mes turime didelę erdvę ir dar galime plėstis. Vienu metu galėtume laikyti ir apie 1,5 tūkst. gyvūnų. Tačiau, kur yra riba? Neseniai pastatėme naujus voljerus, dar nebuvome baigę dengti stogo, o jie visi – 40 vietų, jau buvo užpildyti", – pasakojo pašnekovė.

Kai kuriems randa namus

Laimė, kai kuriems šalčių į prieglaudą atvytiems keturkojams pavyksta rasti šeimininkus. Praėjusiais metais, pasak vadovės, naujus namus pavyko surasti apie 1,5 tūkst. gyvūnų.

Tiesa, kai kuriuos sunkiai sergančius, itin smarkiai sužalotus arba labai agresyvius tenka užmigdyti.

Esama ir tokių luošų gyvūnų, kurie patekę į prieglaudą čia praleidžia ne vienus metus taip ir neradę namų, mat dauguma augintinio ieškančiųjų vis dėlto žvalgosi sveiko šuns ar katės.

"Labai daug patenka sergančių mažų kačiukų. Kartais ištisos jų vados, išmesti visai naujagimiai, kurie neišgyvena, arba dviejų trijų savaičių kačiukai, kurie jau net ir akių nebeturi", – pabrėžė prieglaudos direktorė.