Gruodžio 5 d. – tarptautinė savanorystės diena. Klaipėdos jaunimo apdovanojimuose buvo išrinkta Klaipėdos metų jaunimo savanorė - Klaipėdos valstybinės kolegijos studentė Ilona Šilaitė. Mergina pradėjo savanoriauti jau nuo 14 metų, sukaupė patirties ir dabar ja dalinasi su kitais.

– Savanoriauti pradėjai jau juo 14 metų, kas paskatino tave tai padaryti?

– Kodėl pradėjau savanoriauti, nuoširdžiai pati nežinau atsakymo. Tik atėjusi į atviras jaunimo erdves („Atviros erdvės“ jaunimo centras), išklausius mokymus apie savanorystę suvokiau, kad aš tai darau.

– Kuo savanorystė skiriasi nuo kitų veiklų, kuriomis gali domėtis laisvalaikiu?

– Savanoriaudamas prisidedi prie kitų veiklos ir tai daro įtaką kitiems. Savaranorystė duoda naudą tiek pačiai asmenybei, tiek aplinkiniams arba tiksliai auditorijai kuriai tu padedi. O kitos veiklos (pvz. krepšinis, dainavimas, šokiai) gana individualios veiklos, kurių naudą jauti pats, tačiau iš to aplinkiniams – nieko.

– Girdim daug teigiamų aspektų apie savanorystę. Kokie yra neigiami aspektai?

– Savonorystė yra dviprasmiškas dalykas, o dviprasmiškumas priklauso nuo to, ko iš tokios veiklos tikiesi. Aš pradėdama savanoriauti, net nesuvokiau, kad šitai darau ir tai tęsėsi du metus. Vienas iš minusų, kad žmonės nežino, kas yra savanorystė ir tai nėra viešinama. Žmonės, atėję į įmonę, įstaigą ar organizaciją, net nežino, kad tai, ką jie čia veiks – savanoriavimas. Mano atveju buvo kitaip – savanoriavimas ir pagalba kitiems man yra tiesiog įprasta, įgimta, žinoma iš vaikystės. Šiuo metu drąsiai galiu teigti, kad savanoriavimas man – gyvenimo būdas.

– Kaip tu manai, ar yra žmonių kurie į savanorišką veiklą įsitraukia tik iš savanaudiškų, o ne geranoriškų paskatų?

– Taip, tokių yra. Labai daug savanorių atvažiuoja į įvairius vasaros festivalius, nes dažnai tai tiesiog noras nemokamai patekti į brangų vakarėlį. Vasarą savonoriavau viename festivalyje, kuriame buvo atrinkta 120 savanorių, iš kurių dirbo tik pusė, kiti atvažiavo tik pabūti ir pasilinksminti.

– Kokiose organizacijose, kitose veiklose esi dalyvavus ir ar dabar tebesavanoriauji?

– Savanoriauti pradėjau nuo mokyklos laikų, tam, kad galėčiau jaunesniuosius mokinukus užimti ir su jais kokybiškai leisti laiką, turėjau pereiti psichloginius kursus, mokymus. Vėliau pradėjau savanoriati Lietuvos moksleivių sąjungoje (LMS), buvau tada Klaipėdos mokinio formavimo centre Pirmininko pavaduotoja. Savanoriavimas LMS  truko beveik metus, ten bendradarbiavom su Lietuvos studentų sąjunga (LSS), rengėm bendrą projektą. Taip pat, 4 metus savanoriavau Klaipėdos atvorose jaunimo erdvėse. Savanoriaudama ten prisijungiau prie jaunimo skatinimo fondo organizacijos, kurioje buvau dvejus metus, dar savanoriavau Klaipėdos apskritojo stalo veikloje. O dabar savanoriauju Klaipėdos valstybinės kolegijos studentų atstovybėje (KVK SA). Dar prisideda įvairūs festivaliai, renginiai ir kiti mažesni įvykiai, kurie yra pavieniai ir vykstą metai iš metų, bet nėra ilgai trunkantys. 

– Dabar savanoriauji KVK SA, kas tave motyvuoja joje būti?

– Ten savanoriauju dėl kelių priežasčių. Į atstovybę atėjau jau žinodama kas tai yra iš buvusios Prezidentės ir žinojau, kad tikrai čia noriu būti. Laikui bėgant vis labiau įsivėliau į atstovybės veiklą. Tapimas ryšių su visuomene koordinatore, paskatino dar labiau susipažinti su veikla ir dar aktyviau joje dalyvauti. Dabar didžiausias motyvatorius tęsti veiklą – čia esantys asmenys, su kuriais gera dirbti, Tiesa, pasitaiko ir sunkumų, bet KVK SA viską įveikia. Dabar labai džiaugiuosi atėjusiais pirmakursiais, kurie yra labai motyvuoti ir žingeidūs, tuo užkrėčia ir mane. Savanoriavimas KVK SA – tai galimybė visada tobulėti. O grįžtant prie minties, kad savanoriavimas nauda sau ir kitam – žinias, įgytas per 7 metus, norisi perduoti kiekvienam atstovybinkui.

– Ar skatintum ateity savo vaikus ar aplinkinius savanoriauti?

– Taip, aš visada visus skatinu savanoriauti, nes manau, kad jei žmogus nėra nei karto savanoriavęs nėra gyvenęs tikro gyvenimo. Jeigu aš prieš 7 metus nebūčiau pradėjusi savanoriauti, nebūčiau atėjusi į KVK SA, vis dar būčiau tokia pati baikšti ir savimi nepasitikinti, kaip ankščiau. O dabar atsiranda pasitikėjimas, atrandi kažką naujo, įdomių idėjų ir, svarbiausia – nebebijai išreikšti savęs. 

– Ką pasakytum tiems, kurie abejoja ar pradėti savanoriauti? Kaip padrąsintum?

– Nesvarbu, savanoriausi su gyvūnais, neįgaliais žmonėmis, studentų atstovybėse, mokinių parlamentuose, renginiuose, svarbu, kad ten labai padėsi jiems ir pačiam bus nauda. Dažnai maži darbai, kaip suolų nešiojimas, pasėdėjimas registracijoje ar net šypsojimasis - atneša labai daug naudos ir vertės organizuojant kokį renginį ar veiklą.

– Ką tau reiškia Klaipėdos metų savanorės apdovanojimas?

– Tai man reiškia įvertinimą kurio tikrai nesitikėjau. Buvau įsitikinusi, kad būsiu išrinkta ne aš, tačiau mano aplinkiniai tuo ir grindė laimėjimą – aš niekada nieko nesitikiu atgalios. Savanoriauju iš idėjos ir kartais visas gėris grįžta bumerangu.