SAVIVALDYBES PRATURTINS RINKLIAVOS IŠ LAIVŲ

Seimas linkęs leisti savivaldybėms imti rinkliavas iš laivų, kurie trumpam įplaukia į jų teritorinius vandenis.

Rinkliava naudinga ir Klaipėdai

Vidaus vandenų transporto kodekso ir Rinkliavų įstatymo pakeitimas dėl rinkliavų iš laivų didesnio nesutarimo Seime nesukėlė. Beveik vienbalsiai Seimo nariai balsavo už kodekso ir įstatymo pakeitimus. Tokioms nuostatoms yra pritarę būtini Seimo komitetai.

Tam, kad pakeitimai galutinai būtų priimti, po kurio laiko Seime dar kartą turės vykti balsavimas.

Pradžioje buvo planuojama, kad rinkliavos galėtų būti imamos tik iš tų laivų, kurie įplaukia į išskirtines valstybinių parkų teritorijas ir naudojasi jose įrengta infrastruktūra. Lietuvoje yra 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų.

Po diskusijų Vyriausybėje ir Seime buvo prieita prie nuostatos, kad laivų rinkliavos galėtų būti renkamos visų vandenų teritorijose, kur laivai įplaukia į savivaldai priklausomus vandenis ir naudojasi jų sukurta infrastruktūra.

Jei būtų leista rinkliavas imti tik iš laivų, įplaukiančių į parkų teritorijas, toks Vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimas Vakarų Lietuvoje išimtinai būtų buvęs naudingas tik Neringos savivaldybei, taip pat iš dalies ir Šilutės, nes į dalį jos teritorijos įeina Nemuno deltos regioninis parkas.

Toks įstatymo pakeitimas, kad rinkliavas galėtų imti visos savivaldybės, kurios gali priimti laivus, ypač naudingas Klaipėdos miestui. Jis turi savivaldai priklausančių vandenų tiek Dangės upėje, tiek Piliavietės užutekiuose.

Vieta: Pamaryje yra neaiškių, tarsi niekieno uostelių. / V. Matučio nuotr.

Neprilygs uosto rinkliavoms

Seimui leidus rinkti rinkliavas iš laivų, savivaldybėms tarsi būtų atrištos rankos surinktais pinigais vystyti infrastruktūrą, įsirengti naujas krantines.

Valdžia nėra konkrečiai nustačiusi, kokio dydžio rinkliavos galėtų būti imamos iš laivų savininkų. Kiekvienai savivaldybei bus suteikta teisė pačiai nusistatyti rinkliavų dydžius.

Rinkliavos iš esmės būtų infrastruktūros mokestis, panašus į tuos, kokius ima komerciniai uostai iš krovininių laivų. Tik savivaldos rinkliava veikiausiai būtų nedidelė, joje nebūtų tokių skaidymų kaip uostuose, kur yra laivo, navigacinė, sanitarinė, krantinės, uosto akvatorijos, tonažo ir netgi keleivio rinkliava.

Savivaldybės, skirtingai nei valstybės valdomas Klaipėdos jūrų uostas, neturėtų prievolės valstybei sumokėti dalį pinigų nuo rinkliavų.

Numatoma, kad savivaldybėse visi iš laivų surinkti pinigai būtų naudojami viešajai laivų priėmimo infrastruktūrai gerinti, laivų laikymo žiemą ant kranto vietoms įrengti, prie vandens esančioms gamtos ir kultūros teritorijoms tvarkyti.

Iš rinkliavų veikiausiai bus galima tvarkyti ir su laivais atplaukusių žmonių paliktas šiukšles.

Duoklė ir niekieno uosteliai

Valdžia savivaldybėms numato prievolę tiksliai nustatyti vietas, kur atplaukus laivams būtų imama rinkliava. Tokia nuostata teisinga, nes savivaldybės turės revizuoti savo valdas prie vandens.

Neįtikėtina, bet iki šiol, bent Kuršių marių pakrantėse, buvo tarsi ir niekam nepriklausančių uostelių. Jei jie ir turėjo kokius nors šeimininkus, patys juridiškai nebuvo įregistruoti.

Savivaldybės, skirtingai nei valstybės valdomas Klaipėdos jūrų uostas, neturėtų prievolės valstybei sumokėti dalį pinigų nuo laivų rinkliavų.

Tokių, tarsi ir niekieno, uostelių buvo galima pamatyti ir Klaipėdos mieste, Dangės upėje, tolyn už Mokyklos gatvės tilto.

Naują tvarką dėl rinkliavų iš laivelių ne visi žmonės priima teigiamai. Bet kuriuo atveju, bet kokia rinkliava ar mokestis gula ant vartotojų pečių.

Yra manančių, kad įvedus naujas rinkliavas kartu tarsi „sovietizuojamos“ pakrantės, kai daugelyje vietų prieiti prie vandens paprastam žmogui buvo tarsi tabu.

Ir dabar dalis žmonių mano, kad su kiekviena naujai įvesta duokle mažinamos žmonių laisvės.

Atvirai teigiama, kad „valdžia tiek pasimovė ant to pelno“, kad vis didina ir didina mokesčius, net neklausdama žmonių, kaip jie išgyvens. Žmogus valdžiai neva nieko nereiškiantis, nes statistika kalbanti apie tai, kad Lietuvos gyventojų pinigų kiekis bankuose, ypač per COVID-19 pandemiją, sparčiai išaugęs.

Esant visuotiniam mokesčių kilimo vajui, kuris susietas ir su krašto apsaugos išlaidų kilimu, savivaldybėms nebus lengva nustatyti teisingą ir daugeliui priimtiną laivų rinkliavų dydį.