SDG terminalo istorija: mus visus apgavo? | Diena.lt

SDG TERMINALO ISTORIJA: MUS VISUS APGAVO?

Suskystintų gamtinių dujų terminalas tapo akmeniu po kaklu dujų vartotojams: tiek gyventojams, tiek bendrovėms. O iš šio projekto lobsta ne tik norvegų kompanija, bet ir mūsų valstybės įmonės.

Pelnosi norvegai

Per valstybės kontroliuojamai įmonei "Klaipėdos nafta" priklausantį Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą importuojamos dujos šiandien nėra ta pagrindinė žaliava, kuri, kaip anksčiau, leistų apsirūpinti pigia elektra ir šiluma.

Dujų kaina šiandien yra ganėtinai didelė, nes pagrindinė jos dedamoji – išsinuomoto dujas gabenančio laivo "Independece" nuomos ir aptarnavimo kaštai, sudarantys beveik ketvirtadalį galutinės gamtinių dujų kainos.

Tad pagrindinis dujų vartotojas šiandien yra Jonavos trąšų gamintoja "Achema", antra pagal apimtį – smulkiesiems vartotojams gamtines dujas tiekianti valstybei priklausanti įmonė "Lietuvos energijos tiekimas".

Praėjusiais metais per SGD terminalą ir vamzdynu į Lietuvą buvo importuota 23,7 gigavatvalandės (GWh) dujų, net 63 proc. šio kiekio teko "Achemai". Buitiniai vartotojai pastaruoju metu suvartoja vis mažiau gamtinių dujų, taigi gali mažėti ir jų importas.

"Klaipėdos nafta" norvegų kompanijai už laivo išperkamąją nuomą dešimt metų kasdien moka maždaug po 116 tūkst. eurų. Per dešimtmetį tai sudarys apie 520 mln. eurų. Į šią sumą įskaičiuojama priežiūros, reikalingų detalių tiekimo, operavimo, laivo įgulos darbo kaina.

Praėjus dešimties metų laikotarpiui, "Klaipėdos nafta" turės teisę išpirkti laivą. Nors oficialiai neskelbiama, už kiek norvegai pirko Pietų Korėjoje naujai pastatytą laivą, manoma, kad jo kaina turėjo būti maždaug 220 mln. eurų.

Praėjusių metų pabaigoje Seimas leido Vyriausybei laivą išpirkti pasibaigus nuomos sutarčiai. Skaičiuojama, jei taip atsitiks, SGD terminalo veiklos sąnaudos mažės nuo 66 mln. eurų iki 43 mln. eurų per metus.

Akmuo po kaklu

Gamtinių dujų vartotojai, nepriklausomai nuo to, vartoja dujas per SGD terminalą ar ne, moka vadinamąją saugumo dedamąją. Praėjusiais metais jos buvo surinkta maždaug 87 mln. eurų, iš kurių "Achema" sumokėjo virš 20 mln. eurų.

Mokestis už SGD terminalą prilygsta visam metiniam "Achemos" darbuotojų darbo užmokesčio fondui. Prognozuojama, kad šiemet šis mokestis įmonei gali padidėti iki apie 23,5 mln. eurų. Nuo 2013 m. iki šios dienos "Achema" yra iš viso sumokėjusi virš 100 mln. eurų SGD mokesčio. Įmonei faktiškai tai – akmuo po kaklu.

Mes įsivardiję, jog terminalas yra nacionalinio saugumo projektas, bet jo kaštai tenka kelioms įmonėms. Tai nėra teisinga.

Beje, prieš pasirašant sutartį su norvegais, jau buvo aišku, kad SGD terminalo projektas bus finansiškai neatsiperkantis.

"Klaipėdos nafta" už 13 mln. eurų pasamdė ispanus konsultantus, tyrusius terminalo koncepciją. Jie nurodė, kad milijonines terminalo išlaidas geriausia socializuoti, nes valstybė nepajėgi biudžete rasti tokių pinigų. Socializuoti – tai reiškia, kad dalį terminalo statybos išlaidų, taigi ir laivo įsigijimo kainą, teks iš anksto padengti dujų vartotojams.

"Terminalas yra projektas, kuris buvo pradėtas dėl geopolitinių ilgalaikio dujų tiekimo saugumo priežasčių. Todėl kyla logiškas klausimas, ar už tai turi sumokėti tik dujų pirkėjai. Jei tai yra nacionalinio saugumo projektas, ar tikrai jis turi būti finansuojamas vien tik dujų vartotojų, o ne iš nacionalinio biudžeto lėšų? Kadangi šis klausimas daug metų nėra diskutuojamas, akivaizdu, kad neproporcingai didelė našta tenka atskiriems rinkos dalyviams, ypač didžiausiems dujų vartotojams, pavyzdžiui, "Achemai". Turėtų būti sprendžiama, kaip šią naštą sumažinti", – dienraščiui sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentės pareigas laikinai einanti Edita Maslauskaitė.

Tiesa, daugiau kaip prieš metus energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas buvo davęs pažadą "Achemai" beveik dvigubai sumažinti SGD terminalo mokestį nuo šių metų liepos 1 d. Dabar šis pažadas atidedamas iki šių metų gruodžio.

 

Nevienodos sąlygos

Kaip minėta, Seimui leidus pirkti laivą, skaičiuojama, kad SGD terminalo veiklos sąnaudos mažės nuo 66 mln. eurų iki 43 mln. eurų per metus. Tačiau tai nėra gryna tiesa, nes nutylima apie "Litgas" patiriamus nuostolius perkant-parduodant gamtines dujas ne rinkos sąlygomis. O patirtus nuostolius turi kompensuoti vėl visi dujų vartotojai. Taigi visas metinis SGD terminalo saugumo mokestis iš tikrųjų per metus gali siekti apie 87 mln. eurų.

Šis nuostolis, oficialiai vadinamas būtinojo tiekimo sąnaudomis, – tai skirtumas tarp "Litgas" būtinojo kiekio dujų įsigijimo kainos iš Norvegijos kompanijos "Statoil" ir vidutinės rinkos pardavimo kainos Lietuvos reguliuojamiems energijos gamintojams. 2018 m. tai sudarė apie 24 mln. eurų, iš jų beveik 6 mln. eurų sumokėjo "Achema".

Praėjusiais metais "Achemoje" lankantis premjerui Sauliui Skverneliui, koncerno "Achemos grupė" tuometinis generalinis direktorius Linas Sabaliauskas pripažino, kad SGD terminalas teisėtai įvardijamas kaip strateginis objektas, užtikrinantis valstybės strategines galimybes apsirūpinti dujomis, tačiau už šį strateginį objektą moka tik dujų vartotojai.

"Jeigu pripažįstame, kad tai strateginis objektas, jo pirkimo ir išlaikymo sąnaudos turėtų būti padalytos visiems, taip pat ir tiems, kurie vartoja produktus, pagamintus naudojant dujas, pavyzdžiui, elektros energiją. Teisingesnis sprendimas būtų inventorizuoti visus naudos gavėjus ir jiems padalyti terminalo išlaikymo sąnaudas", – tada kalbėjo premjerui L.Sabaliauskas. Deja, į pasiūlymą peržiūrėti terminalo sąnaudas taip ir nebuvo atsižvelgta.

"Su "Achemos grupės" atstovais buvo aptarta susiklosčiusi situacija. Ministerijos tikslas išlieka toks pat, koks ir buvo – kaštų už SGD terminalo infrastruktūrą mažinimas visiems gamtinių dujų vartotojams, taip pat ir "Achemai", ir tai siekiama padaryti per maksimaliai trumpiausią laiką, dar šiemet. Deja, dėl bendrovės "Achema" – antro pagal dydį "Klaipėdos naftos" akcininko ir didžiausio gamtinių dujų vartotojo Lietuvoje – žingsnių šio mažinimo, kurio naudą būtų pajutę visi gamtinių dujų vartotojai, nepavyko įgyvendinti nuo liepos", – tokį viešą komentarą neseniai išplatino Energetikos ministerija.

"Klaipėdos nafta" teigia, kad pradėjus veikti SGD terminalui, gyventojai dėl atpigusių dujų sutaupė 104 mln. eurų. Visgi panašu, jog sutaupyta per terminalo saugumo mokesčius, kai valstybės biudžetui strateginis valstybinis objektas faktiškai nekainuoja.

"Pagrindinė problema, kad valstybiniai verslai skiriasi nuo komercinių įmonių veiklos, nes egzistuoja monopolinės teisės, valstybės įmonėms priskiriamos tam tikros privilegijos, nėra konkurencinių sąlygų. Iš kitos pusės, "Klaipėdos nafta" dirba pelningai, tačiau veiklos naštą turi pakelti vartotojai. Suprantama, pelnas yra vienas iš efektyvumo indikatorių, tačiau jis gaunamas nukenčiant įmonės klientams, kurie prievartiniu būdu turi mokėti. Taigi kyla klausimas, ar tai sąžiningi santykiai tarp paslaugos tiekėjo ir vartotojo. Mes įsivardiję, jog terminalas yra nacionalinio saugumo projektas, bet jo kaštai tenka kelioms įmonėms. Tai nėra teisinga. Taigi klausimas, ar už nacionalinio saugumo kaštus neturėtų mokėti visi Lietuvos piliečiai", – dienraščiui sakė E.Maslauskaitė.

Nagrinės ES teismas

Valstybės įmonėje "Klaipėdos nafta" antra pagal dydį akcininke, valdanti per 10 proc. akcijų, yra "Achema". Šių metų pradžioje Europos Sąjungos Teisingumo Teismas paskelbė priėmęs "Achemos" ir prekybos dujomis įmonės "Achema Gas Trade" skundą dėl SGD terminalo išlaikymo tvarkos.

"Lietuvos energijos elektros tiekimas" yra savotiškai parazituojanti įmonė – perka brangiai, parduoda pigiai. Mes visi padengiame kainų skirtumą, kuris yra neįsivaizduojamai didelis.

"Achemos grupės" valdybos pirmininko pavaduotojas advokatas Gintaras Balčiūnas BNS patvirtino, kad teismui skundžiamas Europos Komisijos (EK) sprendimas, kuriuo pernai spalį patvirtinta nauja valstybės paramos SGD terminalui schema. Advokato teigimu, ši schema sudaro nevienodas sąlygas bendrovei "Lietuvos energijos tiekimas" (LET), prie kurios nuo šių metų pradžios prijungtas "Litgas".

"Problema ta, kad "Lietuvos energijos tiekimas" gauna kompensaciją dėl SGD nugaravimo ir iš "Equinor" perkamų dujų kainų įsigijimo ir pardavimo skirtumo padengimą, todėl kiti rinkos dalyviai, įskaitant ir "Achema Gas Trade", praranda konkurencingumą. Parduodant gamtines dujas šilumos gamintojams, kur rinkos apimtis yra apie 360 mln. kub. m, "Lietuvos energijos tiekimas" realiai gali siūlyti bet kokią kainą, nes jos skirtumą per SGD mokestį sumoka "Achema" ir kiti dujų vartotojai", – BNS sakė G.Balčiūnas.

Jo teigimu, beveik ne 50 proc. kompensacijos, kurią gauną "Lietuvos energijos tiekimas" už tai, kad pasiūlo mažesnę kainą nei "Achema Gas Trade" ar kiti dujų tiekėjai, realiai sumoka "Achema".


Komentaras

Artūras Skardžius, Seimo narys

Abejoju, ar SGD terminalas panaikino problemas, kurias norėta spręsti, galbūt jų tik daugiau privėlė. Sutartyje su norvegais dėl laivo nuomos parašyta, kad mes mokame dienos nuomos kainą, ją dauginame iš 365 ir dauginame iš dešimties metų. Pasibaigus tam laikui, bet ne anksčiau, mes turime pirmumo teisę, sumokėjus sutartyje nurodytą sumą – kadangi ji yra konfidenciali, galėčiau spėti, jog ji nuo laivo kainos, kuri nėra nurodyta sutartyje (tai yra valstybinė paslaptis, nors teigiama, jog tai galėtų būti apie 250 mln. JAV dolerių) – mes turėsime sumokėti apie 70–75 proc., t. y. maždaug 150–170 mln. JAV dolerių. Tokių laivų nusidėvėjimo laikas yra 40 metų. Tačiau kai automobilis išvažiuoja pro salono vartus, jo kaina iškart krinta 20 proc. Taigi laivas po dešimties metų turėtų būti kur kas pigesnis.

Šiandien dauguma valstybių "persikrausto" į SGD terminalus. Anksčiau bandyta sakyti, kad Klaipėdos terminalas leis atsisakyti rusiškų dujų, tačiau šiandien realijos kitokios.

Į Klaipėdą yra atplukdyta keletas laivų ir iš Rusijai priklausančios bendrovės "Novatek" terminalo. Beje, šiai bendrovei JAV yra paskelbusi ekonomines sankcijas. Šiuo atveju gudrauta – dujos pirktos ne tiesiogiai iš "Novatek", bet per tarpininką.

Šiandien dujos nėra strateginė žaliava. Šiluma mes apsirūpiname iš biokuro ir iš atliekų. Dujų jungtis su Suomija numatoma kitais metais, dar kitais – su Lenkija. Taigi mes būsime lyg ir pigių dujų vartotojai, tik pastarųjų neturėsime.

Bet dabar yra naujas projektas, kuriuo bandoma pateisinti 308 mln. eurų paskolą, neva gelbėti "Achemą". Iš tikrųjų terminalo išlaikymo našta bus perkelta paskolos palūkanoms. Iš 308 mln. eurų paskolos 150 mln. planuojama skirti kompensacijoms, kurios turėtų būti išmokamos už laivo nuomą per paskutiniuosius septynerius metus. Už likutinę paskolos dalį planuojama laivą nusipirkti.

Įsivaizduokime situaciją: mes 308 mln. eurų skolinamės, kad galėtume padengti nuomos išlaidas. Naujas laivas kainuoja pigiau. Kita vertus, tokio didelio laivo mums nereikia, nes nevartojame tiek dujų ir nevartosime. O 2050 m. mes turime atsisakyti iškastinio kuro. Taigi skolintis daugiau, negu kainuoja pats laivas, yra utopija. Situacija būtų ekonomiškai naudingesnė, jei mes naują laivą nusipirktume, o sutartį su dabartinio laivo šeimininkais nutrauktume. Jei norvegai ir prisiteistų kompensaciją, vargu ar ji būtų didesnė, negu dabar Lietuvai kainuoja laivo išlaikymas.

Jei mums reikėtų iki 2044 m. skolintis 308 mln. eurų, iki šios datos iš viso už terminalą bus išleista 1,2 mlrd. eurų už daiktą, kuris pagal dabartinį kursą kainuoja 220 mln. eurų.

Beje, nors sakoma, kad tai – energetinio saugumo projektas, iš tiesų tai yra komercinis projektas. Taip skamba tuometinės Andriaus Kubiliaus Vyriausybės nutarimas. Vyriausybė "Klaipėdos naftai" projektą pateikė kaip komercinį. Taigi tegul ir atsako komercinis subjektas – "Klaipėdos nafta". Kodėl mes, piliečiai, esame įkaitais?

"Lietuvos energijos elektros tiekimas" yra savotiškai parazituojanti įmonė – perka brangiai, parduoda pigiai. Mes visi padengiame kainų skirtumą, kuris yra neįsivaizduojamai didelis. Pavyzdžiui, 2015 m., kai pradėjo veikti terminalas, buvo nupirkta 5,3 mln. MWh. Iš "Statoilo" mes dujas pirkome maždaug už 30 eurų už megavatvalandę, o Europoje, dujų biržoje, tuo metu dujų kaina buvo tik 20 eurų. Taigi tariamos nepriklausomybės nuo rusiškų dujų formulė paprasta: kuo daugiau bus perkama už rinkos kainą brangesnių dujų, tuo labiau eiliniams gyventojams didės tarifai.

Rašyti komentarą
Komentarai (222)

Proletaras

Apgauti galima, kai nežinoma kažkas, o čoa taigi kas morėjo žinojo iš pat pradžių, kad tai afiora, panašiai kaip su "Mažeikių Nafta". Beje apie šia afiora nuo pad pradžiu Laisvas Laikraštis rašė.

Martha Hartman

Dabar „Google“ moka 130–180 dolerių už valandą už darbą internete. Prie šio darbo prisijungiau prieš tris mėnesius ir per pirmą šios sandorio savaitę uždirbau 8735 dolerius. Šis darbas tikrai neįtikėtinas ir suteikia man didelę pajamų dalį kiekvieną dieną. Esu tikras, kad gausite geriausią rezultatą. Sužinokite daugiau čia >>>>>>>>>>>>>>>>>>>> w­w­w.C­a­s­hClub5.Com

GGG

Kažko konservais pasmirdo...aišku buvo jau pasirašymo diena...
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS