Dauguma uostamiestyje besimokančių moterų sako esančios močiutės. Pasičiupusios anūkus jos atsidūrė Lietuvoje bėgdamos nuo karo.
„Aišku, aš iš Odesos, dabar ten nelabai gerai“ – sakė moteris.
„Mano šeima dabar Kyjive – mama ir sesė. Sunku jiems…“ – dalijosi kita kursų dalyvė.
„Labai noriu namo, bet ten vyksta karas…“ – atsiduso dar viena mokinė.
Lietuvių kalbos dėstytoja Virginija Jurgaitytė neslepia – ne visos paskaitos buvo džiaugsmingos.
„Kai kurie studentai mėnesį ar ilgiau praleido rūsiuose, bėgo iš Bachmuto, Mariupolio. Yra žmonių, patyrusių kontūziją, bet vis tiek stengiasi mokytis. Jų istorijos baisios – kai kurie nebegali net ištarti savo miestų pavadinimų, per daug jautru, per skaudu. Juk tų miestų tiesiog nebėra“, – pasakojo V. Jurgaitytė.
LNK stop kadras.
Dėstytoja šypsosi – nors amžiaus viešai skelbti nederėtų, jos studentai buvo brandaus amžiaus.
„Kaip sakoma, damų amžiaus nederėtų viešinti. Bet mokinės buvo tarp 55 ir 75 metų. Buvo ir vyrų, bet gal sužinojo, kad teks būti dėmesio centre – nenorėjo, o gal dar ateis vėliau, nes dalis jų dirba“, – teigė V. Jurgaitytė.
Ukrainiečių senjorai baigė 30 valandų kursus. Jie pripažįsta, kad žodžių bagažas dar menkas, o lietuvių kalba – sudėtinga.
„Galūnės, galūnės… Visada jas painioju“, – pripažino viena mokinė.
„Gramatika sudėtinga. Aš kalbu truputį. Kalbu su drauge, su dukra, su anūku“, – pasakojo kita moteris.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Vis dėlto moterys sako, kad gražiausius lietuviškus žodžius jau žino.
„Gerai. Ačiū labai. Labai gražiai skamba. Sveiki – man patinka“, – džiaugėsi kursų dalyvė.
„Lietuva – gerai. Ir metų laikai – pavasaris, vasara, žiema“, – pridūrė kita mokinė.
Senjorėms gaila, kad tai buvo paskutinė jų lietuvių kalbos paskaita. Jos norėtų mokytis ir toliau.
„Norime išmokti susipažinti, bendrauti su žmonėmis. Ir parduotuvėje kalbėti“, – sakė viena mokinė.
Klaipėdos universitete lietuvių kalbos mokėsi daugiau nei 600 ukrainiečių.
„Turėjome ir konsultacijas moksleiviams, integravome kultūrinę programą, ekskursijas, edukacijas. Visokeriopai norime padėti ukrainiečiams integruotis ir įsilieti į darbo rinką“, – pasakojo Kalbų centro vadovė Kristina Blockytė-Naujokė.
Vis dėlto norinčiųjų mokytis buvo tris kartus daugiau, nei galėjo priimti kursai.
„Ypač daug norėjo mokytis A2 lygiu. A1 lygį jie dar truputį pramoksta gatvėje, su draugais, bet norint laikyti valstybinį kalbos egzaminą, kurio jiems reikia, reikia geresnių žinių. Labai gaila, kad negalėjome priimti daugiau žmonių“, – apgailestavo projekto koordinatorė Daiva Pagojienė.
Per daugiau nei 20 metų Klaipėdos universitete lietuvių kalbos mokėsi atvykėliai net iš 33 pasaulio šalių.
