Šilumos kainų šuolis: išryškėjo didžiuliai skirtumai tarp renovuotų ir nerenovuotų namų

Kurie daugiabučiai yra didžiausi švaistūnai?

Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse šilumos kaina su PVM sausio mėnesį jau perkopė 9–10 ct/kWh ribą, Klaipėdos mieste ji siekė 8,8 ct/kWh (padidėjo 18,2 proc.) su PVM. Pavyzdžiui, 60 kv. m buto savininkas nerenovuotame name už sausį vidutiniškai turėjo mokėti 170 eurų sąskaitą, o renovuotame – tik 43 eurų.

Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, šildymo sąskaitų skirtumus konkrečiame mieste lemia tik šilumos suvartojimas, tačiau galutinė sąskaita priklauso ir nuo konkretaus pastato energinių savybių. Seni, nesandarūs daugiabučiai neapšiltintomis sienomis, cokoliais ir prastos kokybės langais, naudoja daugiausia šilumos, o nuostolius dar labiau didina išbalansuota šildymo sistema.

„Kadangi pastatai labai skirtingi, šilumos suvartojimas tame pačiame mieste, tą patį mėnesį kiekviename pastate neretai skiriasi kartais. Kita vertus, šilumos kaina, nustatoma kiekvieną mėnesį miesto vartotojams, yra visiems vienoda. Jeigu butui priskirtas šilumos kiekis yra didesnis nei miesto vidurkis, tai aiškus signalas, kad pastatas yra šilumos švaistūnas ir jam reikalinga renovacija“, – sakė V. Lukoševičius.

Papildomai sutaupyti padeda atsinaujinantys ištekliai

Kaip sako Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, vien pastato atnaujinimas įgyvendinant kompleksinę renovaciją dažniausiai užtikrina bent 40 proc. mažesnį šilumos suvartojimą, o nemažai atvejų šis rodiklis siekia ir 50 proc. ar daugiau. Įdiegus pažangius technologinius sprendimus sutaupymai būna dar įspūdingesni.

„Po daugiabučio modernizacijos sąskaitos už šildymą gali sumažėti beveik perpus. Papildomas taupymo efektas pasiekiamas įrengus saulės elektrines, kurios leidžia sumažinti išlaidas elektrai – apšvietimui, liftams, bendrosioms reikmėms ar vartojimui butuose. Investicijos į tokius sprendimus šiandien atsiperka per kelerius metus, o dalį jų dar padengia valstybės parama“, – sakė M. Nagevičius.

Ragina apsispręsti nelaukiant kitos žiemos

Anot Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento vadovės Gintarės Burbienės, šaltuoju metų laiku gyventojai aktyviau domisi renovacijos galimybėmis. Ši tendencija ypač išryškėjo vasarį, kai kurių senų, prastos būklės daugiabučių butų savininkams gavus rekordines šildymo sąskaitas.

„Modernizacijos metu siekiama ne žemesnės nei B energinio naudingumo klasės, o šilumos sąnaudos turi sumažėti ne mažiau nei 40 proc. Dažnai rezultatas būna dar geresnis. Viename iš neseniai atnaujintų namų po renovacijos 50 kv. m buto šildymo išlaidos sumažėjo nuo maždaug 70 eurų iki kiek daugiau nei 27 eurų per mėnesį“, – pažymėjo G. Burbienė ir ragino nelaukiant kitos žiemos priimti sprendimą.

Kvietimas teikti paraiškas daugiabučių renovacijai galioja iki balandžio 1 d. Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.