2018-ieji paskelbti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais. Ta proga jau dabar vykdomi prasmingi projektai, kuriuos valstybės skiriamam finansavimui atrenka prie Vyriausybės suburta darbo grupė.

Nebuvo jūrinių akcentų

Šiuo metu jau yra pateiktas preliminarus Lietuvos šimtmečio minėjimo renginių ir priemonių 2015-2020 metais planas. Jame numatyti įvairūs paminklų statymai, istorinių pastatų remontai, vietovių sutvarkymai, festivaliai, minėjimai, kultūros dienos, parodos, sporto renginiai, jaunimo, ekonomikos forumai, knygų mugės, simbolių sukūrimai, istorinių knygų leidyba.

Iki šiol Lietuvos šimtmečio minėjimo renginiuose nebuvo jokio jūrinio akcento. Šią spragą siekia užpildyti Klaipėdos universitetas kartu su Lietuvos karinėmis jūrų pajėgomis.

Klaipėdos universiteto profesorius Vladas Žulkus teigė, jog 2016 metų rugsėjį burlaiviu  „Brabander“ Suomijos įlankos Estijos vandenyse planuojama surengti ekspedicija, kuri vadinsis „Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“ ir kiti nepriklausomos Lietuvos laivai nuskendę Estijos vandenyse“.

Skenduoliai – 80 metrų gylyje

2010 metais Estijos Talino jūrų muziejaus istorikas Vello Massas maždaug 80 metrų gylyje surado laivą „Prezidentas Smetona“. Jūros dugne gulinčio šio laivo nuotyraukos buvo perduotos Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms, Klaipėdos universitetui ir Lietuvos jūrų muziejui.

Rengdami ekspediciją 2016 metais jos dalyviai, Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus prašymu iš laivo „Prezidentas Smetona“ nori iškelti kokią nors išlikusią detalę.

Ekspedicijos metu ketinama aplankyti ir žinomas Lietuvos prekybinių laivų „Panevėžys“, „Utena“ ir „Kretinga“ skendimo vietas.

Visi šie laivai yra 25 jūrmylių spinduliu nuo Talino. Jie guli maždaug 80 metrų gylyje. Todėl iki jų nusileisti su paprasta narų įranga naudojant suspaustą orą neįmanoma.

Ekspedicijoje ketinama naudoti Lietuvos karinių jūrų pajėgų automatinę povandeninę filmavimo įrangą ir specialias nardymo priemones su kuriomis galima nusileisti į 100 metrų gylį.

Kvies partnerius iš JAV ir Kanados

Planuojama, kad maždaug dvi savaites truksiančioje ekspedicijoje į Estijos vandenis dalyvautų ir kviesti atstovai iš Čikagos ir Kanados lietuvių bendruomenės.

Su jomis susiję pirmasis laivo „Prezidentas Smetona“ kapitonas Adomas Daugirdas. Jis emigravo į Kanadą. Jo vaikaičiai Jonas Nekus ir Marius Daugirdas jau senokai domisi galimybe pamatyti nuskendusį jų senelio laivą.

Su JAV susietas ir paskutinysis laivo „Prezidentas Smetona“ kapitonas Povilas Labanauskas. Šventosios uoste sovietams užėmus šį laivą jis su grupe įgulos narių pabėgo į Klaipėdą, o vėliau pasiekė JAV, kur dėstė keliuose universitetuose, dirbo „Amerikos balso“ radijo stotyje.

Klaipėdos universiteto profesorius Vladas Žulkus tikisi, kad surengti Lietuvos laivų paieškos ekspedicijai į Estijos vandenis ir po jų sukurti informacinei medžiagai lietuvių ir anglų kalba bei dokumentiniam filmui reikėtų apie 30 tūkst. eurų. Pati ekspedicija vyktų 2016 metų rugsėjį, o jos medžiaga rengiama ir pristatoma 2017 metais.