Vytauto Didžiojo gimnazijos abiturientė Živilė Jonaitytė – viena iš nedaugelio, o tiksliau – viena iš aštuonių Lietuvos moksleivių, net keturis egzaminus išlaikiusi aukščiausiu balu – šimtukais.

Geriausi šalies abiturientai neseniai buvo pagerbti Vyriausybės rūmuose. Viename portale pasirodžius Živilės ir jai sveikinimo raštą įteikusio Andriaus Kubiliaus nuotraukai, pirmasis komentatorius netruko juokais replikuoti: "Ir graži, ir protinga? Čia kažkas ne taip".

Išties daili liekna ir aukštaūgė mergina drąsiai galėtų žingsniuoti podiumu. Tačiau Živilė šypteli tokiomis galimybėmis nesižavėjusi ir savo energiją tikslingai nukreipusi kita linkme – juk modelių karjera nepatikima ir trumpalaikė.

Yra didesnių malonumų

– Kokį įspūdį paliko Vyriausybės rūmuose vykęs abiturientų pagerbimas?

– Viskas buvo labai iškilminga, galėjome iš arti pabendrauti su premjeru. Nors man įdomiausia ir smalsiausia buvo pamatyti kitus abiturientus, kurie taip pat sėkmingai išlaikė egzaminus.

Simpatiški, paprasti žmonės, tačiau artimiau nesusipažinome, tiesiog nebuvo tam laiko. Daugeliui atrodo, kad gerai besimokantys moksleiviai būtinai turi būti nuobodūs akiniuočiai. Tačiau tai yra tik stereotipai.

– Ar įspūdingi egzaminų rezultatai tau tapo didele staigmena?

– Tiesiog, kaip ir visi, norėjau gerai juos išlaikyti. Gal kokio vieno šimtuko ir tikėjausi. Kad rezultatai bus tokie geri, man buvo labai didelė staigmena, negalėjau tuo patikėti iki tol, kol gavau atestatą – tik tada nusiraminau, kad jokios klaidos nėra.

– Ar mokymasis suteikia malonumo, ar pavadintum tai vien kryptingu rezultatų siekimu?

– Nepasakyčiau, kad tai labai didelis malonumas, yra ir įdomesnės veiklos. Tiesiog suvokiu, jog moksleivio pareiga yra mokytis. Ir stengiuosi ją atlikti kaip galima geriau.

Žinau, kad mokausi sau, o ne dėl ko nors kito. Ir tėvai tai pabrėždavo, jie manęs niekada nekontroliavo ir nespaudė. Manau, galima suderinti viską – ir malonumus, ir pareigas.

Apskritai dauguma mano gimnazijos moksleivių yra motyvuoti, puikiai išlaikė egzaminus. Vieni kitais pasidžiaugiame, padedame, kai reikia.

Šeimoje – raudonas diplomas

– Nusirašyti bendramoksliai neprašydavo?

– Žinoma, kad prašydavo. Ir nusirašyti, ir šiaip padėti. Manau, kaip visur. Padėdavau, aišku, juk negaila.

– Ar jūsų šeimoje yra mokslių žmonių, pasiekusių šioje srityje pripažinimo, aukštumų?

– Giminėje daug kas siekė mokslų. Mama aukštąją baigė raudonu diplomu. Tačiau kokių ypatingų mokslininkų lyg ir neturime.

– Ar galėtumei nuraminti Lietuvos patriotus ir patvirtinti, kad lieki studijuoti gimtinėje?

– Per bendrąjį priėmimą įstojau į ekonomikos studijas Vilniaus universitete, jau pasirašiau studijų sutartį. Dabar dar laukiu patvirtinimo iš Anglijos, Ekseterio universiteto, nes ten mokslai vėliau prasideda. Jei jie mane sudomins, gal ir sugalvosiu išvykti.

– Lietuvių, anglų kalba, matematika ir istorija – būtent šių disciplinų egzaminus išlaikei šimtukais. Pasirinkti studijoms galėjai bet kokią specialybę. Kas lėmė būtent tokį apsisprendimą?

– Manau, kad labiau esu linkusi į tiksliuosius mokslus, todėl ekonomiką pasirinkau neatsitiktinai. Lietuvoje tik gal mažesnis šios srities specialybių pasirinkimas nei užsienyje.

Mieliau išmąstyti nei kalti

– Kokios žinios tave pasiekia iš bendraamžių – ar daugelis pirmenybę teikia užsienio mokymo įstaigoms?

– Kai kurie bando įsitvirtinti Lietuvoje. Tačiau gabiausi žmonės dabar išvažiuoja į užsienį. Vis dėlto galimybės didesnės, kiti gal susigundo įdomesnėmis studijų programomis.

Nemanau, kad reikėtų prisirišti prie konkrečios vietos – išsilavinęs žmogus turi keliauti, kad plėstų savo akiratį. Be to, svetur sukauptą patirtį jis galiausiai galės pritaikyti grįžęs. Jei aš pati ir išvykčiau studijuoti į užsienį, savo ateitį vis tiek sieju su Lietuva, norėčiau čia sugrįžti.

– Ar, išskyrus mokslus, pavykdavo dar kažkam skirti laiko?

– Žinoma. Ilgą laiką sportavau, lankiau lengvąją atletiką. Užtekdavo laiko ir draugams. Būdavo, pareini iš mokyklos ir tingisi mokytis. Todėl kartais nuspręsdavau, kad pamokos gali ir palaukti. Manau, kad sugebėjau rasti viduriuką, kiek laiko reikėtų skirti mokslui, o kiek – laisvalaikiui.

– Ar yra tekę gauti labai prastą pažymį?

– Būdavo visko. Moksleiviai irgi ne robotai. Labai gerai, kai mokytojai supratingi ir nepuola bemat bausti blogu pažymiu. Man sudėtingiau su tais dalykais, kur kažką reikia išmokti atmintinai, įsiminti faktus, datas. Galbūt todėl labiau patinka tikslieji mokslai, kurie reikalauja loginio mąstymo.

– Kam skiri savo laisvą laiką? Kokių turi pomėgių?

– Mėgstu sportą, leisti laiką su draugais, ištrūkti kur nors į miestą. Labai džiaugiuosi, kad gyvenu Klaipėdoje ir galiu greitai nuvažiuoti prie jūros. Nepraleidžiu progos pasivažinėti dviračiu.

– O klubuose geriausiai egzaminus išlaikiusi abiturientė apsilanko?

– Ir jų neaplenkiu.

Knygos – į šalį

– Galbūt esi užsibrėžusi konkrečių karjeros ambicijų? O gal turi akademinių siekių?

– Apie tai dar nelabai susimąstau. Akademinei veiklai reikia labai daug kantrybės, o jos man kartais pritrūksta. Bet gal ir būtų įdomu. O karjeros galimybės turbūt daugeliui svarbios. Tačiau didžiausias džiaugsmas – turėti įdomų darbą. Jei tai, kuo užsiimi, tampa kančia, ko gero, ir karjeros perspektyvos apkarstų.

– Nemaža dalis tavo bendraamžių į mokslus sudeda ne tik savo laiką, bet ir pinigus. Ar pačiai teko samdytis korepetitorių?

– Jokių mokytojų nesisamdžiau, viskam rengiausi savarankiškai. Jei prireikdavo kokios pagalbos, kreipdavausi į savo gimnazijos mokytojus. Man atrodė nereikalingas laiko gaišinimas, kai po pamokų dar reikia kažkur bėgioti.

Manau, kad tam nėra būtinybės, jei pats kryptingai, nuoširdžiai dirbi. Jei kitiems tai padeda, tegu samdosi. Kiekvienas žino, kaip jam geriau pasielgti.

– Dabar atostogų metas. Ar leidi sau atsipalaiduoti ir ilsėtis, o gal vis dar įnikusi į knygas?

– Tikrai ne – dabar tik poilsiauju. Tai mano paskutinė vasara prieš studijas, apsisprendžiau, kad niekur nedirbsiu, nors jau tapau pilnametė. Manau, kad nusipelniau poilsio.

Juo labiau kad studijų metais teks neišvengiamai padirbėti – norisi išlaikyti save, tėvams palengvinti finansinę naštą. Kol galiu sau leisti, vasarą paatostogausiu. Juk smagu kartais patinginiauti.