ŠIUOLAIKINIAI LIFTAI SENAME DAUGIABUTYJE: MODERNŪS, PATOGŪS IR SAUGŪS

Palikti seną, nusidėvėjusį ir nebeatitinkantį šiuolaikinių normų ar visgi rinktis naują – modernų, tausojantį energiją ir komfortišką visiems? Daugiabučių gyventojams liftas – neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis. Kaip gyventojas iš savo buto pasiekia kiemą, kaip perveža krepšius, baldus ir kitus daiktus – viskas priklauso nuo lifto. Dauguma sovietmečiu įrengtų liftų nusidėvėję, tad liftų tiekėjai siūlo keisti juos naujais. Dauguma gyventojų šią naujovę priima palankiai. Svariausias jų argumentas – anksčiau ar vėliau reikės pasikeisti.

Kuo geresni nauji?

Pradėkime iš toliau ir truputį pasinerkime į fiziką.

Liftas veikia atsvaro principu. „Kai žmonės sulipa į kabiną, liftas turi naudoti stabdymo jėgą jam leidžiantis. Jeigu liftas tuščias, atsvarai reikia daugiau stabdymo jėgos, jam kylant. Tą suvokdami žinome, kad tuo metu, kai stabdoma, senuose liftuose energija naudojama stabdžiams. Taip iššvaistoma energija. Šiuolaikiniuose liftuose naudojama hibridinė pavara: kuo daugiau liftas stabdo, tuo daugiau elektros jis gamina. Panašiai veikia ir hibridiniai automobiliai“, – paaiškino UAB „Klaipėdos liftas“ direktorius ir „Schindler“ Naujų instaliacijų vadovas Baltijos šalims Julius Kazakevičius.

Kitaip tariant, energija, kuri senuose liftuose iššvaistoma, naujuose liftuose surenkama atgal į tinklą, o ir patys įrenginiai pritaikyti taip, kad naudotų mažiau energijos. Be to, naujuose liftuose sumontuoti dažnio keitikliai.

„Veikia panašiai kaip automobilio sankaba: reikia mažesnės jėgos pajudėjimui iš vietos, dėl to naujuose liftuose įrengti mažesni varikliai, kuriems reikia mažiau galios bei elektros“, – pridūrė pašnekovas.

Naujos technologijos padėjo padidinti ir lyno sukibimo jėgą.

„Sovietiniai liftai kilnojami tradiciniais metaliniais lynais, kuriems reikia didelio skriemulio diametro, kad būtų pakankamas sukibimas. Šiuolaikiniuose liftuose naudojami poliuretaniniai diržai ir lynai, kurių trinties jėga yra didesnė. Taip sumažinamas skriemulio diametras ir nominali variklio galia, mažėja elektros energijos suvartojimas. Tai – žaliosios technologijos, kurios padeda prisidėti prie tvarumo idėjų“, – pasakojo J. Kazakevičius.

Mažiau triukšmo ir vibracijos

Kalbant apie liftus, labai svarbūs higienos parametrai – vibracija ir triukšmas. Sovietmečiu buvo taikomos normos, kurios priklausė ne tiek nuo paties įrenginio, o nuo to, ar tinkamai pastatytos šachtos.

„Jeigu atliktume preciziškus matavimus, pamatytume, kad netgi senosios normos nėra vykdomos. Šiuolaikiniuose liftuose normos reglamentuotos, o triukšmas sumažintas kelis kartus. Dažnai netgi sunku išgirsti, kad liftas išvis iškviestas. Pagaliau gyventojai išsimiega. Įrenginys tolygiai važiuoja, nėra bumbsėjimo pradedant ar baigiant važiuoti“, – pridūrė pašnekovas.

Visų pirma – saugumas

Sovietmečio „palikimą“ daugiabučiuose specialistai dar skaičiuoja tūkstančiais. Ar jie saugūs?

„Tame lygyje, pagal kurį buvo suprojektuoti, – taip, tačiau šiandieninių Europos saugumo reikalavimų jau nebeatitinka. Matydama šį skirtumą, Europos Sąjunga išleido standartą EN 81-80, kurį patvirtino ir Lietuva. Jis numato: žmonės Europoje nori jaustis saugūs visur. Be to, žmonės ilgiau gyvena, todėl jie turi teisėtus lūkesčius gauti saugią ir patogią vertikalią transportavimo paslaugą“, – pasakojo „Schindler“ atstovas.

Pagal Lietuvos teisės aktus, turi būti atliekamas seno lifto rizikos vertinimas, pagal kurį nustatoma saugumo rizika: tiesioginės rizikos įrenginiai, kuriuos reikia stabdyti, aukštos, vidutinės ar žemos rizikos – numatyti periodą, per kurį tuos trūkumus derėtų pašalinti. Šis vertinimas privalomas visiems liftų savininkams.

Liftas „Schindler S3000“. „Klaipėdos lifto“ nuotr.

Renovacija brangesnė

„Yra savininkų, kurie svarsto neįsigyti naujų įrenginių, o bando prie ES normų pritaikyti senuosius. Šie sprendimai – visiški substitutai, turi savų „už“ ir „prieš“, tačiau aš pasisakau už visišką įrangos atnaujinimą iš pagrindų, mat kad būtų pašalinti visi trūkumai, dalinės renovacijos suma gali tapti didesnė nei naujo įrenginio įsigijimas“, – akcentavo J. Kazakevičius.

„Štai keli punktai: reikia keisti durų spynas, nes jos turi būti sertifikuotos ES, vadinasi, turime keisti ir jų tvirtinimus ir durų pavaras, taip pat ir valdymą, prie kurio prijungtas variklis, kuriame reikia keisti stabdį, dėl ko reikia keisti ir variklį, tuomet pakabinimo mechanizmą, gaudytuvus ir t. t. Viską turi pritaikyti prie paliekamos mašinų patalpos, kurios prieigos turi atitikti saugumo reikalavimus. Netgi koridorius ir duris bei mašinų patalpos išdėstymą reikia perdaryti pagal naujus reikalavimus – taip ir pakyla kaina“, – paaiškino specialistas, pridurdamas, kad naujiems liftams net nereikia mašinų patalpos, ir čia dar neįvertinti gyventojų su neįgaliųjų vežimėliais poreikiai.

ES yra išleidusi EN 81-82 standartą, apibrėžiantį įrenginio pritaikymą neįgalaus žmogaus poreikiams.

„Pasakysiu tiesiai: šių reikalavimų niekaip nepasieksi nepakeitęs lifto, – reziumavo pašnekovas. – Tiesiog kalbu apie didesnį liftą, į kurį telpa ne tik žmogus, turintis judėjimo negalią, bet ir mamos su vaikų vežimėliais, baldai, kai kuriais atvejais dviračiai. Didėjant kabinai, gali važiuoti daugiau žmonių. Didesnis liftas – tiesiog praktiškas dalykas.“

Maža to, didesnius liftus galima sumontuoti jau esamoje šachtoje.

„Kartais atliekame papildomą paslaugą: įrengiame papildomą sustojimą cokoliniame aukšte, kad būtų galima išeiti tiesiai į gatvės lygį. Pirmojo aukšto gyventojai tuo ypač džiaugiasi“, – pastebėjo J. Kazakevičius.

Kaina

Naujas liftas paprastai gali kainuoti nuo 40 iki 70 tūkst. eurų, priklausomai nuo to, kokių techninių parametrų ir kokių papildomų galimybių reikia.

Apie Klaipėdą

Klaipėdoje liftai keičiami atsižvelgiant į abu išvardintus standartus. Procesas įsibėgėjęs, o ypač pasižymi bendrijos ir kai kurie administratoriai. UAB „Paslaugos būstui“ pakeitė 90 proc. liftų. Labai didelį aktyvumą ir tinkamą požiūrį rodo UAB „Mano būstas“.