Gimtąją Škotiją palikęs sumanus vyras anuometiniame Mėmelyje tapo gerbiamu ir daug naujovių miestui atnešusiu verslininku.

Įgijo pagarbą

Škotas Johnas Masonas atvyko į Mėmelį 1822 m. Jis kilęs iš Aberdyno prie Šiaurės jūros.

Tai būta apsukraus ir išprususio vyro, versdamasis medienos eksportu, jis tapo vienu turtingiausių Mėmelio (Klaipėdos) gyventojų. Į Klaipėdą mediena būdavo atplukdoma sieliais. J.Masonas buvo pirmasis, kuris ėmėsi ją apdoroti. Išpjauta mediena laivais būdavo plukdoma į Didžiąją Britaniją.

Tai būta apsukraus ir išprususio vyro, versdamasis medienos eksportu, jis tapo vienu turtingiausių Mėmelio (Klaipėdos) gyventojų.

Pradėjęs nuo medienos verslo, jis vis labiau leido šaknis Klaipėdoje. Po penkerių metų (1827 m.) gavo miestiečio teises. Tai buvo ypatingas pasitikėjimas, nes tuometinio Mėmelio valdytojai stengėsi įvairius ateivius laikyti toliau nuo savo miestų.

J.Masonas ne tik "pramušė ledus", bet ir įgijo pagarbą. Jam suteiktas Mėmelio miesto komercijos tarėjo garbės titulas.

Išskirtinis jo gestas – 1843 m. įsteigta labdaros valgykla "Sriubos įstaiga".

Simbolika: taip atrodė MSV klubo vėliava. Redakcijos archyvo nuotr.

Įvairiapusė veikla

Jis buvo ypač verslus žmogus ir tai sužavėjo memelenderius.

J.Masonas skyrė lėšų labdarai po didžiojo gaisro 1854 m., prisidėjo prie sudegusio teatro atstatymo. Šis teatras po gaisro atidarytas 1860 m.

J.Masonas pirmasis Klaipėdoje panaudojo garo variklį – pastatė garinę lentpjūvę ir kitas garines dirbtuves (kalvę, liejyklą). Įsteigė ir cigarų dirbtuves.

Turgaus gatvėje (anuomet Marktstrasse) įkūrė "Britų viešbutį" ("British Hotel"), kurį iki pat XX a. pradžios valdė jo palikuonys.

Jis pirmasis organizavo jūrinį susisiekimą su Karaliaučiumi per Kuršių marias.

1839 m. nupirko 30 AG garlaivį ir paleido jį kursuoti tarp Klaipėdos ir Karaliaučiaus. Laivas sustodavo Labguvoje (dabar Poleskas).

Šiam garlaiviui ne viskas gerai sekėsi. Žiemą jį buvo užspaudę ledai prie Ventės rago. Po šio incidento sutvarkytas laivas galiausiai sudegė 1851 m. Gaisrai gariniuose laivuose nebuvo naujiena. Panašus likimas ištiko ir jo garinę lentpjūvę, kuri sudegė 1852 m. Ji buvo atstatyta.

Buriavimas: buriuotojų draugijos "Memeler Segelverein" uostas J.Masono laikais. Redakcijos archyvo nuotr.

Klaipėdos buriavimo entuziastas

J.Masonas Klaipėdos istorijoje susijęs ir su buriavimu.

XIX a. ketvirto dešimtmečio viduryje jis savo sūnums pastatė nedidelį burlaivį, pavadinęs jų garbei "Bob&Bill". Iš esmės tai buvo pirmoji sportinė jachta Klaipėdoje. Tai buvo kilinis botas su dviejomis liugerinėmis (įstrižomis netaisyklingos trapecijos formos) burėmis.

J.Masonas ir pats buriavo. Jis turėjo didelį švertbotą "Kiebitz" ir savo šia viena didžiausių uostamiesčio jachtų lankydavo kitus Baltijos jūros uostus.

Prie jo prisijungė ir žentas, vedęs J.Masono dukrą Mary Johanne Mason (gimusią 1834 m., jie susilaukė net 12 vaikų).

Laikmetis: laivai ir mediena Klaipėdoje Dangės uoste XIX a. pabaigoje. Redakcijos archyvo nuotr.

J.Masonas aktyviai dalyvavo vystant Mėmelyje buriavimo sportą. Mažosios Lietuvos enciklopedijoje parašyta, kad J.Masonas kartu su škotu J.Smithu, norvegais J.Anckeriu ir H.Skougaardu 1884 m., po sėkmingai pasibaigusios regatos, įsteigė buriavimo klubą "Memeler Segelverein" (MSV). Lietuviškai tai būtų Klaipėdos buriavimo klubas.

Pirmuoju vadovu išrinktas J.Masonas, kuris po to rinktas dar penkis kartus. Iš esmės jis klubui vadovavo arba su jo veikla buvo susijęs iki pat mirties 1896 m.

1891 m. klubas turėjo 81 narį: 50 iš Klaipėdos, kiti iš Rusnės, Juodkrantės, netgi Tilžės.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.