STOROSIOS ŽARNOS VĖŽYS – ONKOLOGINIS SUSIRGIMAS, KURIS NETURI AIŠKIŲ, ANKSTYVŲ SIMPTOMŲ

Virškinamojo trakto susirgimai Lietuvoje yra itin dažni. Kasmet diagnozuojama keletas tūkstančių naujų navikinės kilmės atvejų. Pastaraisiais metais SG KLINIKA daug dėmesio skyrė gastroenterologinių paslaugų plėtrai bei kokybiškai diagnostinei įrangai įsigyti. Klaipėdoje pavyko suburti puikią aukštos kvalifikacijos gydytojų gastroenterologų bei chirurgų koloproktologų: klinikoje konsultuoja gastroenterologės Domantė Grigalauskaitė, Gabrielė Sodeikienė, Jurgita Balčiūnienė, chirurgai koloproktologai Karolis Lagunavičius bei Olegas Deduchovas. Siekiant maksimalaus komforto pacientui, SG KLINIKOJE kolonoskopija atliekama su intravenine nejautra, tad komandoje dirba ir gydytojai anesteziologai Rūta Šaulytė bei Marius Sodeika.

Kolonoskopija su intravenine nejautra leidžia išvengti baimės tirtis

„Storosios žarnos vėžiu vienodai serga vyrai ir moterys, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Vėžio atsiradimo priežastys įvairios: gyvenimo būdas, kenksmingumas darbe, mitybos ypatumai, genetika ir t. t. Ir nors ankstyvų stadijų storosios žarnos vėžys yra lengvai pagydomas, daugiau nei 60 proc. atvejų jis nustatomas per vėlai – liga jau būna išplitusi. Tada gydymas ne visuomet būna efektyvus“, – sako klinikoje konsultuojantis abdominalinis chirurgas dr. Olegas Deduchovas.

Šiuolaikinė kolonoskopija yra maksimaliai komfortiška pacientui – ji atliekama su intravenine nejautra, vadinama narkoze.

Storosios žarnos endoskopinis tyrimas – kolonoskopija – yra nepakeičiamas tyrimas žarnyno ligų diagnostikoje. Tačiau pacientai dažnai labai bijo šio tyrimo.

„Šiuolaikinė kolonoskopija yra maksimaliai komfortiška pacientui – ji atliekama su intravenine nejautra, vadinama narkoze. Tai pakankamai sudėtingas intervencinis tyrimas. Vidutinė jos trukmė apie 20 minučių, o kartais, kada šalinami polipai arba esant specifinei žarnyno anatomijai, kolonoskopija užtrunka dar ilgiau, – dalinasi gydytojas O. Deduchovas.

Pilvo chirurgas med. m. dr. Olegas Deduchovas

Žarnyno tyrimo su intravenine nejautra metu pacientas ramiai snaudžia, o atsikėlęs netgi jaučiasi pailsėjęs. Gydytojas su pacientu aptaria tyrimo rezultatus ir po keliolikos minučių pacientas su lydinčiu asmeniu saugiai išleidžiamas namo. „Pradėjus žarnyno endoskopinius tyrimus daryti su intravenine nejautra nemaloniausias šioje procedūroje liko tik žarnyno paruošimas namuose, – šypsosi gydytojas. – Tačiau lyginant su tyrimo svarba ir nauda manau tai yra tik visiškai smulkus nepatogumas“.

Laukti ar savarankiškai gydytis nereikėtų

„Virškinimo negalavimų, tuštinimosi problemų retkarčiais turime kiekvienas, tačiau jei pilvo skausmai, neįprastas tuštinimasis, kraujas išmatose, svorio kritimas užsitęsia daugiau nei 4–5 savaites – reikia konsultuotis su gydytoju“,  –įspėja SG KLINIKOS gastroenterologė Domantė Grigalauskaitė.

Gastroenterologė Domantė Grigalauskaitė.

„Pandemijos metu vėlyvos stadijos storosios žarnos vėžys buvo nustatytas beveik 20-čia procentų dažniau nei iki pandemijos. Dėl apsunkinto patekimo pas specialistus, baimės užsikrėsti COVID-19 infekcija pacientai dažnai nuspręsdavo dar laukti, todėl kreipdavosi pagalbos per vėlai: pusė naujų susirgimų yra nustatoma jau pažengusiose stadijose“, – sako D. Grigalauskaitė.

Džiaugiamės, kad galime padėti nemažai daliai klaipėdiečių bei regiono gyventojų gauti greitesnę pagalbą.

Sulaukus 50 metų pradeda didėti sergamu storosios žarnos vėžiu, didžiausia rizika susirgti yra 65–80 metų pacientams, todėl Lietuvoje vykdoma prevencinė storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Storosios žarnos ankstyvosios diagnostikos programą finansuoja Valstybinė ligonių kasa. Kartą per dvejus metus šeimos gydytojas pacientams, sulaukusiems 50-75 metų, siunčia atlikti nemokamą slaptojo kraujavimo testą. Jei gaunamas neigiamas testo atsakymas, vadinasi, pacientas yra sveikas ir pakartotinai turės pasitikrinti po dvejų metų. Jei atsakymas teigiamas, tuomet pacientas siunčiamas pas specialistą kolonoskopijai atlikti. Prireikus kolonoskopijos metu gali būti atliekama ir biopsija.

Pacientų patogumui – ne tik jauki aplinka, moderni įranga, bet ir profesionali sveikatos problemų vadyba

„Džiaugiamės, kad galime padėti nemažai daliai klaipėdiečių bei regiono gyventojų gauti greitesnę pagalbą. SG KLINIKA Vakarų Lietuvoje gyvuoja jau greit 15 metų. Esame reikalingi, ką liudija ir kasmet augantys pacientų srautai“, – džiaugiasi SG KLINIKA vadovė Vanda Bučienė.

SG KLINIKA vadovė Vanda Bučienė.

„Kasdien į mūsų kliniką kreipiasi daugybė pacientų su įvairiais nusiskundimais, todėl ypač svarbi medikų kompetencija jau nuo registratūros, nuo pirmo kontakto su pacientu – patarti, padėti susigaudyti situacijoje, esant neatidėliotinam reikalui – užregistruoti ekstra konsultacijai. Medicininių paslaugų prieinamumas pacientams šiuo metu yra apsunkintas dėl COVID-19 situacijos stacionaruose, todėl mes stengiamės užpildyti medicininės pagalbos trūkumo nišą ir dirbti maksimaliu pajėgumu, nors ir tai netenkina pagalbos poreikio, formuojasi eilės... “ – pasakoja klinikos vadovė.

Savalaikis ligų diagnozavimas dažniausiai lemia ligos baigtį, ypač tai svarbu kalbant apie onkologinius susirgimus. Storosios žarnos vėžys yra viena iš dažniausių ankstyvos mirties priežasčių.

„SG KLINIKA Klaipėdoje koncentruoja gastroenterologijos bei koloproktologijos pagalbą – čia besikreipiantys dėl skrandžio, žarnyno problemų, hemorojaus gydymo gaus pilną pagalbą. Turime visą reikalingą diagnostinę įrangą, stiprius gydytojus konsultantus, sustyguotą komandos darbą, todėl dažnu atveju liga diagnozuojama ir gydymo taktika nustatoma jau pirmo vizito metu. Taip pacientas sutaupo nemažai laiko“, – sako V. Bučienė.