STULPINO SKULPTŪRA ĮŽIEBĖ KONFLIKTĄ

Jau ne pirmas kartas, kai tarp Klaipėdos miesto kūrybinių organizacijų – dailininkų ir architektų sąjungų ir uosto ar jūrinės bendruomenės kyla nesutarimai. Šį kartą dėl paminklo pirmajam uosto kapitonui Liudvikui Stulpinui.

Kategoriški vertinimai

Idėja pastatyti paminklą kapitonui L.Stulpinui Uosto direkcijai kilo dar 2014 metais. Ji kreipėsi į savivaldybę ir tarybos sprendimu buvo leista įamžinti L.Stulpino atminimą.

Po tarybos sprendimo viskas atrodytų turėjo judėti tarsi sviestu patepta. Tačiau valstybinei įstaigai pastatyti paminklą nėra taip paprasta dėl konkursų. Jie vyko visus 2015 metus. Po antrojo konkurso buvo pasirinktas skulptoriaus Sauliaus Juchnevičiaus pasiūlymas.

Dėl paminklo vietos parinkimo į Klaipėdos miesto įvaizdžio komisiją kreiptasi sausį, du jos posėdžiai vyko vasarį. Nieko nenusprendus pasiūlyta skulptūros projektą perduoti svarstyti Klaipėdos miesto kūrybinėms sąjungoms.

Jungtinis Klaipėdos miesto dailininkų ir architektų sąjungų posėdis įvyko po dviejų mėnesių, tiksliau gegužės 6 dieną.

L.Stulpino paminklo statybos iniciatorė šiame posėdyje išgirdo priekaištų, kad pasiūlyta svarstyti viena, neva jau pasirinkta paminklo statybos vieta – Žvejų g. 24, Pilies uosto teritorijoje, šalia viešbučio „Old Mill Hotel“ ir tako nuo pasukamo tiltelio į kruizinių laivų terminalą. Tai būtų ir vizualiai geriausia vieta – L.Stulpinas žvelgtų į uostą, o už jo nugaros būtų jachtų stiebai.

Prieš tai Klaipėdos miesto įvaizdžio komisijoje jau buvo svarstytos vietos ir minėtoje Pilies uosto dalyje, ir Šiauriniame rage, ir Smiltynėje, prie Jūrų muziejaus. Nė vienai iš tų vietų nebuvo pritarta.

Sukritikavę skulptūros meninį lygį, netgi rėžę, kad „tokią skulptūrą užsakovas gali laikyti tik savo kieme“, Klaipėdos miesto dailininkų ir architektų sąjungų nariai nepritarė Uosto direkcijos prašomai skulptūros statybos vietai Žvejų g. 24. Pasiūlyta paminklą statyti Smiltynėje prie L.Stulpino kapo, prie Uosto direkcijos administracinio pastato arba prie Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos.

Jau ne pirmas kartas, kai jūriniai paminklai Klaipėdos miesto įvaizdžių kūrėjų yra taršomi, vadinami geležine šakute, šukomis ar kolibriu, kaip „Albatrosas“ Smiltynėje arba nukišami kur nors į mažiausiai matomą vietą, kaip Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos miestui dovanota „undinėlė“. Jau pastebėta, kad problemų daugiausiai kyla tuomet, kai „konkursus laimi ne tie, kurie turėjo laimėti“. 

Skulptūra jau pagaminta

Gegužės 17 dieną situacija dėl paminklo kapitonui L.Stulpinui aptarta Uosto direkcijos ir jūrinės bendruomenės bendrame susirinkime.

Nors būta pasisakymų, kad kapitono L.Stulpino paminklas, kur jis vaizduojamas prie šturvalo yra pernelyg stilizuotas, bet dėl jo meninio lygio jūrinė bendruomenė nėra tokios kategoriškos nuomonės kaip dailininkai ir architektai.

Ir pavaizduoti jūrų kapitoną nėra taip paprasta. Kažkada buvo susiformavęs įvaizdis, kad jūrų kapitonas būtinai turi būti solidus vyriškis rūkantis pypkę. Vienas klaipėdietis jūrų kapitonas juokais sakė, kad galbūt tikslingiau buvo vaizduoti kapitoną ne prie šturvalo, nes jis valdė ne burlaivį, o stovintį su arbatos puodeliu rankoje.

Bet kuriuo atveju dabar jau vėlu kalbėti kokia turėjo būti kapitono L.Stulpino skulptūra. Ji jau atlieta ir laukia, kur Klaipėdoje garbingo vyro paminklui atsiras padori vieta.

Jūrinės bendruomenės nariams yra pikta, kai Klaipėdoje surandamos vietos prie vandens berniukams, šuniukams, o Lietuvą reprezentuojančiam asmeniui, kurio reise buvo netgi pasaulinio garso įvykis – laivo „Titanikas“ skendimo istorija, vietos neatsiranda.

O jog prie paminklo atskira lentele paaiškinta kapitono L.Stulpino sąsają su „Titaniku“ galėtų būti ta legenda, kuri trauktų kruiziniais laivais atplaukusių užsienio turistus fotografuotis prie šio paminklo. Ir keliautų nuotraukos su L.Stulpinu ir Klaipėda po visą pasaulį.

Nuomonės dėl vietos išsiskyrė

Tai ką mano jūrinės bendruomenės atstovai apie kapitono L.Stulpino paminklo vietą prie šio straipsnio pateikiu atskiras santraukas.

Balsavę uosto ir jūrinės bendruomenės nariai beveik vienbalsiai nusprendė, kad geriausia vieta paminklui statyti būtų Žvejų g. 24 šalia Pilies jachtų uosto. Mat L.Stulpinas buvo ir buriuotojas, ir pirmais prieškario Klaipėdos uosto kapitonas. Ši vieta geriausiai sieja jį su praeitimi.

Tai yra ta vieta, kuriai nepritarė nei Klaipėdos miesto įvaizdžio komisija, nei Klaipėdos architektai ir dailininkai. Uosto direkcija tikisi, kad sprendimą dėl šios vietos skyrimo L.Stulpino paminklui priims Klaipėdos miesto vadovai.

Alternatyvios vietos numatomos prie Danės krantinės šalia įplaukimo kanalo į Pilies uostą. Dar viena alternatyvi vieta Smiltynėje. Abi šios vietos turi trūkumų. Prie įplaukos kanalo šalia yra per mažai erdvės L.Stulpino gerbėjams rinktis. Be to šalia automobilių važinėjimo vieta. Smiltynėje per mažai žmonių matytų paminklą. Be to yra manančių, kad skulptūra L.Stulpinui turėtų būti ne Smiltynėje, o Klaipėdos mieste, šalia senojo uosto, kur L.Stulpinas vaikščiojo ir dirbo. Užtenka to, kad amžina L.Stulpino poilsio vieta yra Smiltynėje. Iškėlus dar ir L.Stulpino paminklą į Smiltynę, atrodytų, kad ši garbinga asmenybė stumiama iš Klaipėdos.

O jog L.Stulpinas, kaip pastebėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus, yra viena iškiliausių visų laikų Klaipėdos uosto asmenybių, jo kūrėjas ir propaguotojas.

Jūrinės bendruomenės atstovams buvo pateiktos ir kitos kapitono L.Stulpino paminklo statybos vietų vizualizacijos. Įdomi vieta jo paminklo statyba ant šiaurinio molo, bet 2 metrų aukščio skulptūra „nuskęstų“ erdvėse prie uosto vartų. Yra dar kelios vietos Klaipėdoje prie namų, tarp jų ir minėta prie Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos. Esmė ta, kad L.Stulpinas su šia mokykla niekada nieko bendro neturėjo.

Nuomonės

Dainius Elertas: Kapitono L. Stulpino skulptūros semantika reikalauti jo žvilgsnio į vandenį, uostą. Ji turi būti prie vandens ir žmonių lankomoje vietoje. Manau, kad tinkama vieta būtų Smiltynėje, kur yra išlikęs buvusios bakeno postamentas.

Petras Bekėža: Įvaizdžio komisijoje turėtų būti jūrinės visuomenės atstovų. Klaipėda nėra Kaunas, Vilnius ar Telšiai. Jis turi išsiskirti jūrine atributika, paveldu, o ne šuniukais... Kapitono L.Stulpino skulptūra turi būti Klaipėdos mieste, o ne Smiltynėje.

Sigitas Šileris: teko plaukioti su Stulpino amžininkais kapitonu Pakulinu, vyr. mechanikais Bekovu ir Aleksandrovu. Tai buvo smetoniškos inteligentijos atstovai. Jie neateidavo į kajutkompaniją be uniformos. Mes statome paminklą žmogui - tarpukario Lietuvos inteligentijos atstovui. L. Stulpino darbas Lietuvoje yra kaip vadovo, Lietuvos jūrinės politikos pradininko ir kūrėjo. Stilizavimas tokio žmogaus man yra truputį nepriimtinas. Man liūdna pasidarė, kai išgirdau, jog miestas eina sau, jūrinė bendruomenė – sau. Jūra Klaipėdai davė viską. Be jūros ji būtų Kulautuvos lygio miestelis.

Juozas Liepuonius: Tai kas vyksta primena Vilniaus, Šiaulių, bet ne Klaipėdos miesto įvaizdžio komisija. Toje komisijoje turėtų būti 2-3 jūrinės bendruomenės atstovai, kad būtų pristatome ir jūriniai miesto interesai. Kapitonas L.Stulpinas buvo garbingas žmogus ir vieta jam turi būti parinkta to verta.

Robertinas Tarasevičius: Klaipėdos miesto įvaizdžio komisija įstūmė L.Stulpino paminklo statybą į aklavietę. Ką toliau daryti? Tai ką siūlo architektų ir dailininkų sąjungos nepriimtina. Su jūreivystės mokykla L.Stulpinas neturėjo nieko bendro. Paminklas jam turi būti prie vandens, žmonių lankomoje vietoje.

Adomas Alekna: Man labiausiai patinka vieta prie Pilies uostelio. Ji būtų mėgstama turistų, kurie fotografuotųsi prie skulptūros. Jiems būtų labiau įsimintina, kad buvo Klaipėdoje prie uosto kapitono paminklo, kuris yra išraiškingas, veržlus.

Arvydas Vaitkus: Miesto valdžia turėtų tarti paskutinį žodį. Jūrininkai - savotiška įvaizdžio komisija ir garbingesnė nei ana. Jei jų nuomone, geriausia vieta L.Stulpino paminklui yra prie Pilies uosto, ta vieta ir turėtų būti skirta. Ji lankoma žmonių. Piliavietė yra kaip simbolis nuo ko prasidėjo miestas, o L.Stulpinas – lietuviško Klaipėdos uosto pradžios simbolis. Vietoje laikinai pastatytos surūdijusios vėtrungės atsirastų paminklas, būtų sutvarkyta aplinka. Nuo to geriau ir miestui, ir uostui. L.Stulpino paminklas taptų ir jūrinės visuomenės simbolis. Šiandien jūrine visuomenę Klaipėdoje simbolizuoja tik žvejo paminklas. Kito jūrinio paminklo pačiame mieste nėra. O jog Klaipėda prasidėjo nuo jūros, jūrinės bendruomenės, kuri kūrė šį miestą. Nebijočiau L.Stulpino skulptūros stilizavimo. Pasaulyje yra daug miestų, kur jūrinės asmenybės yra stilizuotos. Man patinka pati skulptūros išraiška – du metrai. Gali prieiti prie paminklo, prisiliesti prie šturvalo, nusifotografuoti su jūrų kapitonu. Šalia Pilies uosto paminklo fonas iš visų pusių būtų tinkamas. Netgi už jo nugaros būtų jachtų stiebai, kurie trauktų turistus fotografuotis prie paminklo.