Linksmino „Žemaitukai“

„Klaipėdoje prie „Arkos“ skaitomi tremtinių vardai, tylime, o vos už keliasdešimties kilometrų – linksmybės, dainuoja „Žemaitukai“. Ar tikrai tai ta diena, kai tinka tokia programa?“ – stebėjosi klaipėdiečiai, dalyvavę atminimo renginyje.

Klaipėdoje ši diena paminėta tylos minute ir nuo vidurdienio vykusia vardų skaitymo akcija „Atminties neištremsi“.

Tuo metu Kretingoje koncertavo įvairūs ansambliai, buvo organizuojami pasirodymai, prekybinės mugės.

Šventinėje programoje – grupės „Žemaitukai“ ir dainininkės „GJan“ koncertas.

Tarp praeities ir dabarties

Kretingos savivaldybės tarybos narys Giedrius Petreikis teigė, kad toks sutapimas nėra piktybiškas.

„Manau, kad tai tradicinė Kretingos šventė, tiesiog išpuolė į tokią datą – nieko nepakeisi. Gedulo ir vilties diena buvo įtraukta į programą ir paminėta, pagerbta. Svarbu, kad atmintis būtų gyva, bet nereikia dėl skaudžios praeities atsisakyti pozityvios dabarties“, – komentavo G. Petreikis.

Vis dėlto kai kurie renginių dalyviai mano, kad tokios datos reikalauja kitokio planavimo.

„Ši diena nėra apie pramogas. Ji apie žmones, kurie negrįžo. Ir jei tą pačią dieną viena savivaldybė tyliai skaito vardus, o kita švenčia su fejerverkais, susidaro labai nevienodas vaizdas“, – pastebėjo kai kurie atsainiu požiūriu į svarbią datą nepatenkinti miestiečiai.

Alaus nespėjo išgerti

Linksmybėms savaitgalį neatsispyrė ir partija „Nemuno aušra“, surengusi sąskrydį Klaipėdos rajone esančioje kaimo turizmo sodyboje.

Partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tikino, kad liko neragavęs alaus.

„Nebuvo kada. Vakare dar trys renginiai laukė“, – prisipažino politikas.

Svarbu, kad atmintis būtų gyva, bet nereikia dėl skaudžios praeities atsisakyti pozityvios dabarties.

Partijos adresu savaitgalį skriejo priekaištai, kad linksmybėms buvo pasirinktas netinkamas laikas, nes šalyje buvo minima Gedulo ir vilties diena.

„Velnių gavo ir socialdemokratai, kurie sąskrydį darė Šventojoje. Alytus taip pat sulaukė priekaištų, kad miesto šventę rengė. Pas mus kiekvienais metais traukiami burtai, paaiškėja, koks miestas ar rajonas organizuoja sąskrydį. Dažniausiai birželio viduryje rengiame. Niekas nepagalvojo, kokia diena bus“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.

Ne visi yra šventi

Partijos vadovas tikino, kad kitais metais atidžiau svarstys, kada rengti sąskrydį.

„Buvo kas pabumbėjo. Reikėjo per Jonines daryti. Laikrodžio nebeatsuksi“, – kaltę pripažino R. Žemaitaitis.

Jis akcentavo, kad ir kiti susilaukė panašių priekaištų.

„Alytaus meras ana kiek gavo. Juk tarp partizanų dzūkelių daugiausiai buvo. Ten taip pat niekam net į galvą netoptelėjo. Likus savaitei visi ėmė lakstyti po savivaldybę šaukdami: „Ką darom?“ Nieko jau nebepadarysi. Yra, kaip yra. Nereikia vartytis ir imituoti, kad visi šventi. Reikia prisipažinti“, – klaidą pripažino R. Žemaitaitis.