Klaipėdiečių pretendentų į Seimą gretos jau išrikiuotos. Po mėnesio gerokai pasikeis ne tik aukščiausiosios, bet ir miesto valdžios paveikslas.

Veržiasi į valdžią

Startą priešrinkiminėms kovoms rytoj paskelbs Vyriausioji rinkimų komisija. Oficialiai prasidėsianti agitacijos kampanija atskleis ir visas besiveržiančių į kitos kadencijos Seimą pavardes. Tarp daugiau nei pusantro tūkstančio pretendentų savo jėgas išbandys klaipėdiečiai politikai senbuviai bei būrys naujų veidų. Keturiose vienmandatėse apygardose kandidatuoja 50 asmenų.

Tai, kad į vieną vietą veržiasi 11 žmonių, komisijos pirmininko Zenono Vaigausko nuomone, geras ženklas. „Konkurencija garantuoja valdžios kaitą ir jos kontrolės teisę piliečiams. Tai demokratijos pagrindas", - aiškino jis.

Į Seimą - po vieną

Kautis dėl teisės patekti į Seimą be partijų paramos ryžosi du klaipėdiečiai. Negavusi Teisingumo ministerijos palaiminimo naujai susikūrusi Žemaičių partija liko už borto, tačiau jos lyderis Egidijus Skarbalius rinkimuose bandys laimę vienas.
„Neturėjau kito pasirinkimo. Nors man ne kartą siūlė papuošti kai kurių partijų sąrašus, atsisakiau. Mano ir partijos idėjos greičiausiai susikirstų", - svarstė jis.
Paklaustas, kaip vertina savo galimybes, politikas pareiškė tikįs, jog nenugalimų kandidatų nėra.

„Nesiimu pradėti darbo, kuriuo netikiu", - neslėpė ryžto E.Skarbalius.
Baltijos apygardoje jam teks susirungti su dienraščio „Klaipėda" vyriausiuoju redaktoriumi Valdemaru Puodžiūnu.

Šis atsispyrė kai kurių partijų gundymams, siekdamas išlikti nepriklausomas.
„Dirbdami žiniasklaidoje laikomės principo nesusisaistyti su jokia politine jėga. Būčiau nesąžiningas prieš rinkėjus, kolegas ir save patį. Be to, nepriklausomi kandidatai yra tie žmonės, kurie turės daugiau laisvės balsuodami Seime. Juos įpareigoja tik rinkėjai", - pasirinkimo motyvus dėstė jis.

V.Puodžiūnas įsitikinęs, jog rinkimų rezultatus nulems tai, kaip aktyviai balsuos klaipėdiečiai. Menkas aktyvumas, anot jo, garantuotų sėkmę partiniams kandidatams.

Taryboje vietas užims kiti

Iš dabartinės miesto tarybos narių vienmandatėse apygardose ir pagal partijų sąrašus į Seimą patekti pretenduoja 10 politikų.

Tačiau po rinkimų tarybos sudėtis greičiausiai keisis nežymiai. Realių šansų užsėsti Seimo nario kėdę turi vos keli politikai. Jų vietas tribūnoje užimtų savivaldybių tarybų rinkimuose už borto likę bendrapartiečiai.

Pajūrio apygardoje kandidatuojantį socialdemokratą Sigitą Dobilinską pakeistų buvusi tarybos narė ekonomistė Lilija Petraitienė.

Iš valdančiųjų liberalcentristų, be mero, į Seimą pretenduoja būti išrinktas tarybos sekretorius Vidmantas Plečkaitis bei Vygantas Vareikis. Sėkmės atveju jų vietą taryboje tikriausiai užimtų Klaipėdos universiteto docentas Aleksandras Žalys ir Danės apygardoje kandidatuojantis Saulius Budinas.

A.Šulcui žada sėkmę

Klaipėdos tarybos narių nuomone, daugiausiai šansų patekti į Seimą turi Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas Artūras Šulcas. Sėkmės atveju jo vietą taryboje gali užimti europarlamentaras Eugenijus Gentvilas. Jis neseniai dienraščiui užsiminė, jog mielai vėl dirbtų uostamiesčiui.

„A.Šulcas tikrai pateks. Kitų likimas priklausys nuo to, kuo patikės žmonės", - įsitikinęs tarybos sekretorius Vidmantas Plečkaitis.

Iš konservatorių frakcijos į Seimą pagal partijos sąrašą pretenduoja tarybos narys Naglis Puteikis. Tačiau sėkmės atveju jo vietos neužimtų niekas. Politikas tikino norintis likti Klaipėdoje, todėl atveria kelią savo partijos bičiuliams.

„Aš dar suspėsiu, vis tiek visus pralenksiu. Dabar mano misija - kuo aukščiau pakelti kitus. Vienas mūsų kovinis būrys bus čia, kitas Seime. Taip būsime stipresni ir galėsime padėti miestui. Reikia, kad pagaliau baigtųsi tos „šimkinės", - paaiškino N.Puteikis.

Pirminiame konservatorių ir Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų sąraše jis buvo įrašytas 25 numeriu, tačiau vėliau užleido savo vietą, o jam atiteko daug nežadanti 82 pozicija.

„Nesirengiu trauktis"

Liberalų ir centro sąjungos sąraše 9-uoju numeriu įrašytas miesto meras Rimantas Taraškevičius tvirtino dar neapsisprendęs, kaip pasielgtų, jeigu būtų išrinktas. Nors jam partiečiai skyrė aukštą vietą ir žadėjo ministro postą, meras savo šansus vertina kukliai. Jų dar sumažėjo, kai R.Taraškevičius atsisakė kandidatuoti vienmandatėje apygardoje.
Jis tikino dar negalvojęs, kas galėtų perimti miesto vairą.

„Man svarbu užbaigti pradėtus darbus čia, Klaipėdoje. Noriu, kad mieste iškiltų dar ne vienas gražus statinys. Jeigu vis dėlto pakelčiau bures, yra žmonių, kurie mane pakeistų. Bet kol kas niekur nesirengiu trauktis", - užtikrino meras.

R.Taraškevičius įsitikinęs, kad daugiau nuveiktų likęs uostamiestyje. Ne kartą prašęs klaipėdiečių Seimo narių pagalbos sprendžiant miesto problemas, jis prisipažino nusivylęs. Mero manymu, politikams labiau rūpi priešrinkiminė kampanija, nei duoti įsipareigojimai.

„Važiuoti į Seimą ir ten kėdę trinti - ne mano charakteriui", - paaiškino meras.
Papuošti savo pavarde kandidatų sąrašą, tačiau laimėto posto atsisakyti ir užleisti vietą žemiau likusiam kolegai jau tapo politinio žaidimo dalimi. Tačiau vaistų išguiti tokiai ydingai praktikai kol kas nėra.

„Tai nėra sveikintinas reiškinys, tačiau labai paplitęs. Tokie vadinamieji lokomotyvai, tempiantys kandidatų traukinį, rinkėjams palieka nekokį įspūdį. Seimo nario mandato jau yra atsisakę ir kitų miestų merai", - prisiminė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Z.Vaigauskas.