Svarbus ir lašas jūroje

Nors skelbiamės jūrų valstybe, net internetiniame kalendoriuje nėra datos, pažyminčios Pasaulio vandenyno dieną. Daugelis nenutuokia, kokį krūvį palieka žmonės vandens gelmėms. Apie keliamą grėsmę jūrai vakar, Pasaulio vandenyno dieną, galėjo priminti su aplinkosauga susiję uostamiesčio valdininkai, mokslininkai, žvejai. Bet jie buvo užsiėmę savais darbais.

Pirmieji į skambutį atsiliepė Jūrinių tyrimų centro mokslininkai, kuriems ir valdžia, ir Dievas patikėjo vandenų gelmių paslaptis. Prisipažino, kad Pasaulio vandenyno diena jiems - tik data kalendoriuje. Jūrų aplinkos apsaugos agentūros valdininkai aiškino, kad šią dieną norėtų paminėti išplaukę tirti, ar jūra negavo eilinės naftos produktų „dozės“. Tačiau vienintelis aplinkosaugininkų laivas „Kaperis“ neturi kuro ir laukia ramesnių orų.

Su vandenynais ir jūromis tiesiogiai susiję žvejai verslininkai. Jie iš pagautų žuvų sprendžia, kokia tų vandenų tarša. Žuvininkystės tyrimų laboratorijos Kopgalyje mokslininkai gali pasakyti dar daugiau: kuo žuvų organizmas užterštas, ar jos tinka maistui. Pasaulinio vandenyno dieną žvejai, mokslininkai ir Žuvininkystės departamento valdininkai seminare aiškinosi, kaip išsaugoti baigiančias išnykti perpeles. Yra tokios silkinių šeimos žuvys. Bet Pasaulio vandenyno diena čia niekuo dėta.

Geriausiais pasaulio vandenyno ambasadoriais buvo Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro vaikai. Jie, kartu su Lietuvos jūrų muziejaus atstovais aplankę uosto didžiąsias įmones, jų vadovams priminė, kad vandenynas tai ir lašas vandens iš čiaupo, ir upės, ežerai, net pelkės. Vakarų laivų gamyklos, „Klaipėdos Smeltės“, „Begos“, KLASCO bendrovių, Uosto direkcijos vadovai gavo ir Pasaulio vandenyno piliečių pasus, kuriuose įrašytos ir jų pareigos - saugoti vandenų gyvūniją bei augmeniją. Dvi savaites uosto įmonių vadovams vaikai rašė laiškus. Juos akcijos metu perdavė adresatams. Apie baisias vandenų taršos pasekmes priminė trumputis filmas „Niekada daugiau“. Po 2002 metais įvykusios tanklaivio katastrofos prie Ispanijos krantų išsiliejo tūkstančiai tonų naftos. Žuvo paukščiai, duso žuvys.

Vaizdai, kai nafta permirkę paukščiai nebegali paskristi ir žūva, matyti ir mūsų pajūryje. Ne vienas yra susižeidęs koją ir į lėbautojų pajūryje sudaužytas butelio šukes ar aplenkęs kalnus tuščių plastikinių butelių. Tai lyg ir nieko bendra neturėtų su pasaulio vandenynais.

Tačiau mokslininkai teigia, kad Baltija - labiausiai užteršta jūra pasaulyje. Kol ją tiriantys specialistai tyli, prašo vaikai: sustokite, nebepilkite į jūrą galinčių ją pražudyti teršalų.