ŠVENTOSIOS UOSTAS „TOBULINAMAS“ DĖL TURTŲ

Nė viena vieta pajūryje dėl teritorijų nesulaukė tiek dėmesio, kiek Šventosios uostas.

Skirtumai Klaipėdoje ir Šventojoje

Nedidelis lopinėlis Šventosios uosto žemių yra šalia ryškių interesų zonų. Todėl šio uosto žemės buvo siaurinamos, šalia atsirado daugiabučių namų, vyko teismai dėl detaliojo plano, iš esmės trukdę Šventojoje pastatyti uostą už valstybės ir ES pinigus.

Dabar, kai uostą ėmėsi atstatyti Palangos miesto savivaldybė, vėl atsiranda įvairiausių niuansų dėl žemės ir kito Šventosios uosto turto.

Šiuo metu rengiamasi tobulinti Šventosios jūrų uosto įstatymą. Jis yra susijęs su šio uosto valdymu. Skirtingai nei Klaipėdoje, kur Uosto direkcija yra valstybės įmonė, Šventojoje Uosto direkcija yra Palangos savivaldybės įmonė.

Iš to ir išplaukia skirtingi teisiniai santykiai.  Valstybė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai gali leisti laisvai patikėjimo teise disponuoti valstybės turtu, o Šventojoje to negalima. Lietuvoje valstybė nepasitiki savivalda, todėl santykius su jomis stengiamasi laikyti, kaip sakoma, "už trumpo pavadžio".

Sukonkretino sąvokas

Valstybė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai gali leisti laisvai patikėjimo teise disponuoti valstybės turtu, o Šventojoje to negalima.

Keičiama nuostata, kad Šventosios jūrų uosto žemę šio uosto direkcija galėtų išnuomoti tik konkurso tvarka. Dabar buvo numatyta, kad uosto žemė galėtų būti išnuomota viešosios procedūros tvarka. Vadinasi, į Šventosios uoste esančią valstybės žemę galėjo pretenduoti bet kas, kad ir pasiūlęs nedidelę kainą, nes viešosios procedūros tvarka leido apeiti viešuosius konkursus.

Sukonkretinta sąvoka, kas yra Šventosios uostui priskiriamas valstybės turtas. To prireikė todėl, kad Uosto direkcija, kuri Šventojoje yra ne valstybės, o savivaldos įmonė, nesugalvotų vykdyti kažkokių savo prievolių užstatydama valstybės turtą uoste.

Šventosios uoste valstybė turi itin mažai žemės. Tam, kad ateityje neliktų jokių landų jos dar kaip nors "atsignybti", Žemės įstatyme aiškiai įtvirtinama nuostata, kad savivalda ar jos įmonė, kaip šiuo atveju Šventosios uosto direkcija, valstybės žemę patikėjimo teise gali valdyti, bet neturi teisės jos kam nors perleisti ar įkeisti.

Situacija: užžėlę kai kurie Šventosios uosto laivybos kanalai. Vidmanto Matučio nuotr.

Griežtės uosto priežiūra

Planuojama pakeisti ir Šventosios uosto direkcijai numatytas vykdyti funkcijas.

Tokias funkcijas, kaip Šventosios uosto apsauga nuo taršos, plėtros krypčių projektų rengimas, jų įgyvendinimas, projektinių gylių uosto akvatorijoje, prie krantinių ir pirsų stebėjimas ir išlaikymas, uosto infrastruktūros statyba, remontas, rekonstrukcija, mokslinių tyrimų rengimas, netgi uosto reklamavimas privalės būti vykdomas kartu su Palangos miesto savivaldybe.

Taip siekiama, kad, perdavusi viską Šventosios uosto direkcijai, Palangos miesto savivaldybė nuo to uosto reikalų nenusišalintų. Toks valstybės noras gali būti susijęs ir su ne taip seniai pareikšta nuostata, kad ji planuotų skirti ar bent ieškotų pinigų Šventosios uostui atstatyti. Gali būti, kad, griežtindama Šventosios uosto naudojimo tvarką, valstybė kloja pamatus šio uosto ateičiai.