ŠVENTOSIOS UOSTE SUSIRŪPINTA IR MOLAIS

Iki šiol visi, kas netingėjo, vanojo Šventosios uosto valdytojus, kad šie uostą atstato ne nuo molų, kaip įprasta, o nuo vidinių „pasikrapštymų“.

Galima ir komercinė laivyba

Atrodo, kad Palangos miesto savivaldybė ėmėsi iniciatyvos keisti susiklosčiusią situaciją, kai atstatant uostą nežinoma, kokie bus jo molai jūroje.

Šiuo metu yra paskelbtas konkursas dėl Šventosios jūrų uosto hidrotechnikos paskirties pietinio ir šiaurinio bangolaužių naujos statybos projekto rengimo. Projektas bus rengiamas pagal galimą 6 metrų uosto akvatorijos gylį. Akcentuojama, kad Šventosios uosto eksploatavimo pradžioje tokio gylio nebus. Jis geriausiu atveju gali būti apie 4 metrus.

Kol kas nėra jokių terminų apie tai, kada būtų 4 metrų gylis, o juo labiau nuo kada bus 6 metrų gylis. Teigiama būtų tai, kad molai bus projektuojami didesniam gyliui, ir būtų siekis uoste anksčiau ar vėliau turėti 6 metrų gylį.

Nepastovumas: Šventosios uosto projektai jau buvo rengti, derinti 2008 m., bet pasikeitus politikams viskas nukeliavo į laiko šiukšlyną. / V. Matučio nuotr.

Su tokiu gyliu jau būtų galimas ir minimalus Šventosios uosto naudojimas komerciniams tikslams. Į jį galėtų atplaukti nedideli keleiviniai laivai. Galėtų atsirasti keleivinės linijos iš Šventosios į Klaipėdą ar netgi Liepoją, kur atstumas yra iki 80 kilometrų.

Patrauklus keltas galėtų būti ir iš Šventosios uosto į priešais esančią Švedijos Gotlando salą, kur atstumas kiek daugiau nei 100 kilometrų.

Bet kuriuo atveju sukūrus galimybę Šventosios uosto avanuoste priimti nedidelius komercinius laivus norinčiųjų vykdyti veiklą atsirastų. Nedidelių komercinių keleivinių laivų yra Estijoje, kur prieš kelerius metus buvo ieškota galimybių vasarą atidaryti turistinės keleivinės laivybos linijas tarp rytinės Baltijos šalių uostų.

Geotekstilės maišai ar betonas?

Šventosios uoste iki naujų komercinių maršrutų dar toloka. Pradžioje itin svarbu sutvarkyti abu bangolaužius, kad jie būtų saugūs jūriniai objektai, o ne kokie nors smėlio užpilai, kuriuos jūra greitai nuplauna.

Šventosios uosto pietinis bangolaužis būtų maždaug 640 metrų, o šiaurinis – apie 440 metrų ilgio.

Kol kas neaišku, kokie būtų kiti bangolaužio parametrai. Taikomas tas atvejis, kad atstatant Šventosios uosto molus daugiau iniciatyvos parodytų projektuotojai, kuriems suteikta kūrybinė laisvė projektavimo metu dėlioti įvairius Šventosios uosto bangolaužių variantus.

Jau anksčiau buvo minėta, kad Šventosios uosto bangolaužius rengiamasi atstatyti naudojantis geotekstilės maišais, į kuriuos būtų pilamas smėlis ir iš jo dėliojami molai.

Tai nebūtų tokie maišai, kurie naudojami pylimams apsaugoti, kad per juos neišsilietų vanduo. Svarstyta, kad Šventosios uosto bangolaužiams atstatyti galėtų būti naudojami maždaug 2,4 metrų aukščio, 7 metrų pločio, 36 ar 40 metrų ilgio maišai.

Šventosios uosto plėtrą, netgi ir statant molus, ketinama užtikrinti pačiomis mažiausiomis kainomis.

Pripylus į šiuos geotekstilės maišus žemių jie žiotyse sudarytų tarsi sieną, kuri būtų pasirengusi kovoti ir saugoti Šventosios uosto įplauką nuo Baltijos jūros bangų.

Vyks projektavimo konkursas

Kadangi paskelbtas atskiras Šventosios uosto bangolaužių projektavimo konkursas, kol kas neaišku, ar tikrai bangolaužiai bus statomi iš geotekstilės maišų. Uostas su bangolaužiais iš geotekstilės maišų bent jau psichologiškai neatrodytų patikimas. Tokio uosto greičiausiai nebūtų įmanoma gilinti iki 6 metrų. Tai reikštų, kad Šventojoje veikia vietinis uostelis žvejams ir buriavimo mėgėjams plaukioti, o ne, kad ir nedidelis, bet tarptautinis jūrų nedidelės komercijos jūrų uostas.

Problema yra ta, kad Šventosios uostas neturi didesnio, o tiksliau neturi jokio Lietuvos valdžios finansinio palaikymo, todėl statyti uostą su normaliais gelžbetoniniais molais bus beveik neįmanoma.

Ir projektavimo užduotyje akcentuojama įvairių pateikiamų variantų įgyvendinimo kaina. Numatyta, kad uosto bangolaužiai būtų atstatomi netgi dviem etapais. Pirmajame etape vyktų tik tie darbai, kurie užtikrintų minimalų infrastruktūros funkcionavimą ir tolesnę uosto plėtrą mažiausiomis kainomis. Pirmasis etapas turėtų užtikrinti nešmenų sulaikymą. Antrajame etape būtų daromi visi kiti darbai, įskaitant ir apžvalginį pėsčiųjų tako įrengimą ant bangolaužių.

Kad būtų pigiau, naujuosius molus galima būtų įrengti ant senųjų molų liekanų. Bet ar taip bus daroma, paaiškės po mažiausiai trijų pasiūlytų molų atkūrimo variantų. Juo labiau kad yra siekis kada nors ant bangolaužių įrengti pasivaikščiojimo takus. Tokiu atveju molai turėtų būti itin tvirti ir saugūs.