Teismas: už dalies „Nidos seklyčios“ nugriovimą valstybė turės sumokėti 2,8 mln. eurų | Diena.lt

TEISMAS: UŽ DALIES „NIDOS SEKLYČIOS“ NUGRIOVIMĄ VALSTYBĖ TURĖS SUMOKĖTI 2,8 MLN. EURŲ

  • 8

Nidoje netoli prieplaukos ir jachtų uosto esantį pastatų kompleksą „Nidos seklyčia“ valdančiai bendrovei „Robala“ už dalies pastatų nugriovimą valstybė turės sumokėti 2,8 mln. eurų, nusprendė teismas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pranešė iš dalies patenkinęs „Robalos“ skundą Neringos savivaldybei ir Lietuvos valstybei – priteisė 2,788 mln. eurų už Neringoje stovėjusių svečių namų bei restorano rinkos vertę bei šių pastatų griovimo darbus, kuriuos „Robala“ atliko savo lėšomis.

Teismas pažymėjo, kad Neringos savivaldybė turėjo užtikrinti, kad jos sprendimai dėl planavimų sąlygų išdavimo, detaliojo plano derinimo, tvirtinimo, statybos leidimo išdavimo neprieštarautų teisės aktams, tačiau savo pareigas ji vykdė netinkamai.

„Teismas nusprendė, kad pareiga kompensuoti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo išlaidas ar jų dalį kyla kompetentingoms institucijoms, pagal įstatymą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese turinčioms tiek pritarimo funkciją, tiek ir konkretaus dokumento išdavimo funkciją“, – pranešė VAAT.

Didžiausią sumos dalį – 40 proc. – turės sumokėti Neringos savivaldybė. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Kultūros paveldo departamentas, Aplinkos apsaugos departamentas ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija – po 15 procentų.

„Robala“ 1997 metais įsigijo pastatą – svečių namus ir kiemo statinius. Klaipėdos apskrities viršininko administracija tų pačių metų rugsėjį išnuomojo „Robalai“ žemės sklypą, o buvo numatyta galimybė pastatus rekonstruoti.

Vėliau parengus techninį projektą, Neringos savivaldybės administracija 2004 metų gruodį išdavė statybos leidimą rekonstruoti statinius ir juos pertvarkyti. Tačiau gavę Klaipėdos apylinkės prokuroro kreipimąsi, teismai 2011 metais panaikino Neringos savivaldybės sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo ir statybų leidimo išdavimo.

Anot prokurorų, rekonstruojant pastatus buvo pažeistas Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinis planas, pagal kurį draudžiama didinti pastatų užstatymo tankį bei plotą. Tuo tarpu 2004 metais per rekonstrukciją svečių namų pastatas padidintas 57 proc., pristatyta stiklinė jungtis tarp pastatų bei stiklinė konferencijų patalpa, sujungta su svečių namais – tokie statiniai nebūdingi saugomai teritorijai ir pažeidžia kraštovaizdį.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 metų vasario sprendimu įpareigojo „Robalą“ nugriauti jai nuosavybės teise priklausančius statinius, ką ji savo lėšomis padarė 2021 metais.

Kompleksą sudarė du žvejo namai, sujungti tarpusavyje stikline galerija, kurioje įsikūręs informacinis centras. Komplekse buvo stiklinė ovali 32 vietų konferencijų salė, svečių namai.

Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Rašyti komentarą
Komentarai (8)

ne valstybe ar savivaldybe ,o KONKRETUS ASMENYS

pasirase , ir leide griaut ....tai ju atsakomybe --jie lai ir moka .. o ne mokesciu moketojai uz-- a lia teismu , ir tokiu grioveju pastoviai daromas klaidas

nuzmogejamas

KADA PRADES ATSAKOMYBE NESTI PATYS DEJA PARASUS GRIOVIMUI,KADA SVOLACIAI PATYS MOKES UZ KLAIDAS,KIEK MES PAPRASTI ZMONES DENGSIM JU KLAIDAS,KUR TEISEJAI,KUR TEISINGUMAS,KAS TURI ATSAKYTI US ZALA,VALSTYBE NE PRIE KO,PAS MUS VIENI DURNIAI DIRBA POSTOSE,O ZMONES TYLI,KADA ZMONES SUKILS DEL BETVARKES LIETUVOJE,JAU PRIBRENDO LAIKAS,STATYTI VISUS I VIETA,UZTENKA MIEGOTI KAIP BEBRAMS PER ZIEMA,KITAIP NUSU VADAI ISNAUDOS VALSTYBE,ZMONES NAIKINIMUI,KIEK MES DAR ZIURESIM JU NEMOKSUMA,LAIKAS ATSIBUSTI ZMONEMS,

Tindi rindi

Gyvename stebuklų šalyje, o tuos stebuklus kuria ne kas kita, į teismas, taip jau buvo su Juodkrantės restoranėlių. Aplamai sunku suvokti, kad už valdininkų ir verslininkų korumpuotas schemas turi mokėti visi. Gal galų gale pradėkime nuo tu, kurie dėjo savo parašus asmeninės atsakomybės, tame tarpe ir tokių “prašytojų uždėti parašą” atsakomybes. Akivaizdu, kad kiekvienas, net ir vidutinio išsilavinimo žmogus turi suprasti kas yra galima, o kas ne. Tuo tarpu buvusi Seklyčios sąvininkė Baltrušaitienė juk buvo Neringos vicemerė. Tai kieno čia ausys kyšo ? Manau turėtų būti solidari verslininkės ir visų valdininkų, kurie derino projektą, asmeninė atsakomybė, tai tuomet ir baigsis tokie cirkai, o jų toje pačioje Neringoje vyksta ne vienas, jau nekalbant apie Palangą ir t.t.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS