TYRIMAI DĖL SMARVĖS PASĖJO KLAUSIMŲ

Pristatyti pirmieji atliktų aplinkos oro taršos tyrimų rezultatai. Jie atskleidė, kad klaipėdiečių jaučiama smarvė žalos sveikatai nekelia, o ore sklandantys cheminiai junginiai neviršija leistinų normų. Vis dėlto iš kur sklinda tarša, taip ir lieka neaišku.

Kvietė tris kartus

Vakar Klaipėdos savivaldybės ir miesto bendruomenės atstovai išgirdo pirmuosius oro kokybės tyrimus atliekančios bendrovės "Estonian, Latvian and Lithuanian Environment" pateiktus rezultatus.

Siekiant sumažinti taršą mieste, tyrimus užsakė Klaipėdos savivaldybė. Buvo nupirkta per 100 analizių.

Penkių miesto zonų atstovai gali išsikviesti specialistą, kuris paima oro mėginius ir atlieka analizę.

Nuo tyrimo pradžios bendrovės atstovai sulaukė trijų iškvietimų dėl ore tvyrančios smarvės. Nuvykus pagal vieną jų, kvapai jau buvo išsisklaidę. Du tyrimai atlikti pietinėje ir šiaurinėje miesto dalyse.

"Jų metu paimta po tris mėginius. Iš viso išanalizuoti šeši mėginiai. Nustatytos juose buvusios lakios ir pusiau lakios organinės medžiagos. Atvykus kvapas buvo jaučiamas, kvapų tarša fiksuota. Tačiau tuo metu, kai buvo imami mėginiai, nustatytos medžiagos teisės aktais įtvirtintų normų neviršijo", – teigė bendrovės "Estonian, Latvian and Lithuanian Environment" vyresnioji aplinkosaugos specialistė Rūta Kurienė.

Smarvės šaltinių neįvardys

Panašu, kad artimiausiu metu atsakymo, kas smardina miestą, klaipėdiečiai nesulauks, mat tyrimu nebus nustatyti pagrindiniai taršos šaltiniai.

Šiuo metu siekiama ištirti, ar ore aptinkami cheminiai junginiai neviršija leistinų normų ir ar nekenkia klaipėdiečiams.

Anot R.Kurienės, norint nustatyti taršos šaltinius, identifikacijai būtų reikalingi matavimai išmetimus darančiuose pramonės objektuose, o tai esą turėtų atlikti kontroliuojančios institucijos.

"Nesame turėję tokios diskusijos su užsakovais dėl techninės specifikacijos tikslinimo. Vis dėlto pirkimo procedūra turėtų vykti pagal viešųjų pirkimų taisykles. Kvapų tarša buvo, kvapas gali sukelti diskomfortą ir nepatogumų. Šio tyrimo metu objektas buvo ne tiek pats kvapas, kiek oro mėginiai – cheminės medžiagos, esančios ore", – teigė specialistė.

Sveikatai pavojaus nėra

Paaiškėjo, kad ore aptiktos medžiagos – tai plačiai naudojami tirpikliai, taip pat medžiagos, naudojamos valymo procesų metu, gaminant dažus.

Jeigu jų koncentracija viršytų ribines normas, kiltų pavojus gyventojų sveikatai. Vis dėlto kol kas tokių pažeidimų nustatyta nebuvo.

Tyrimą planuojama tęsti dar devynis mėnesius.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigė, kad rezultatus vertinti sudėtinga – gauti tik pirmieji duomenys.

Mero teigimu, norint daryti išvadas, būtina palaukti tyrimo pabaigos.

Anot V.Grubliausko, siekiant išsiaiškinti kaltininkus, teks atlikti dar ne vieną procedūrą.

"Nereikia tikėtis, kad ši tyrimų studija atsakys į visus klausimus. Tikiu, kad bus identifikuota, kokios medžiagos sklinda uostamiestyje, kuriose teritorijose randama didžiausia jų koncentracija. Kas yra taršos šaltiniai, aiškinsis ne šios studijos rengėjai", – kalbėjo miesto meras.

V.Grubliauskas žadėjo imtis visų reikiamų priemonių, kad klaipėdiečius kamuojanti kvapų problema būtų išspręsta.

Sukėlė klausimų

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Artūras Bogdanovas tyrimus buvo linkęs vertinti dviprasmiškai.

"Šiandien salėje nuskambėjo klausimas, ar nenutiks taip, kad po pusantrų metų nebus aišku, kas iš tikrųjų smardina. Man asmeniškai susidarė toks pats įspūdis. Su miesto administracijos vadovu diskutavome, ar nereikėtų patikslinti užduoties, kol dar laikas?" – svarstė A.Bogdanovas.